RRT: 600 pagalbos prašymų iš socialinių tinklų naudotojų

Bendravimas socialiniuose tinkluose dažnai sąlygoja dalijimąsi dideliu kiekiu asmeninės informacijos. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) beveik kiekvieną dieną sulaukia pagalbos prašymų ir klausimų iš socialinių tinklų naudotojų. 2020 metais jiems suteikta daugiau kaip 600 konsultacijų dėl užgrobtų paskyrų, prarastų prisijungimo prie paskyros duomenų, neteisėto asmeninės informacijos naudojimo bei socialinių tinklų paskyrų privatumo nustatymų. Dalijantis asmenine informacija, labai svarbu suprasti su tuo susijusį privatumo praradimą.

Kaip sustiprinti slaptažodžių higieną 2021 m.

Visi be išimties kibernetinio saugumo specialistai ragina gyventojus turėti stiprius ir unikalius paskyrų slaptažodžius. Nesvarbu, ar tai asmeninė, ar darbui reikalinga paskyra, jei vartotojai naudoja silpnus slaptažodžius, neapsaugoti arba prastai apsaugoti skaitmeniniai duomenys ir interneto paslaugos dažnai yra pažeidžiamos. Didėjant susirūpinimui dėl duomenų pažeidimų, organizacijos turėtų nuolat skatinti darbuotojus imtis būtinų slaptažodžio apsaugos priemonių, siekiant išvengti bet kokių kibernetinio saugumo nelaimių.

Per 2021 metų III ketvirtį RRT gavo 222 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

Per 2021 m. III ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 222 pranešimus apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete rastą draudžiamą skleisti informaciją, t. y. informaciją, kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir kuria iš vaikų ar suaugusių tyčiojamasi, jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, neįgalumo, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pan., taip pat apie neteisėtą asmeninės informacijos skelbimą.

Elektroninis paštas – neįkainojama priemonė ir auganti grėsmė

Nėra abejonių, kad pandemijos sukeltas perėjimas iš biuro į nuotolinį darbą buvo pagrindinis veiksnys, paskatinęs išaugusį kibernetinių nusikaltėlių aktyvumą. Kibernetinio saugumo specialistai vos per naktį turėjo apsaugoti naujas darbo vietas, skaitmeninius darbo įrankius, sistemas, įrenginius. Ir ten, kur didžioji pasaulio dalis matė krizę, kibernetiniai nusikaltėliai pamatė galimybę – tai atspindi per šį laikotarpį patirtų organizacijų atakų lygis. Tarp šių nusikaltėlių elektroninis paštas išlieka populiariausiu būdu įsilaužti į įvairias kibernetinės apsaugos sistemas.

Kibernetinio saugumo ekspertai: „Nemokėkite išpirkos, jei tapote atakos auka“

Jei manote, kad kibernetinio saugumo atakos užšifruojančios jūsų duomenis ir reikalaujančios išpirkų už juos (angl. ransomware) gresia tik didžiosioms pasaulio įmonėms ar institucijoms, tai jūs stipriai apsirinkate. Nuo šių atakų nukenčia tiek verslo atstovai, tiek viešasis sektorius, tiek ir eiliniai žmonės. Kibernetinio saugumo specialistai šias atakas įvardija kaip vienas grėsmingiausių ir sutartinai ragina reikalaujamų išpirkų nemokėti, nes užšifruotus duomenis, net ir sumokėjus išpirką, ne visada įmanoma atgauti.

Mažesnis budrumas popietinėmis valandomis – kibernetinių sukčių akiratyje

Kibernetinis saugumas – vienas didžiausių skaitmeninio amžiaus iššūkių, nes informacija bei duomenys yra brangus turtas. Pastebima, jog sparčiai didėja socialinės inžinerijos atakų, o kibernetiniai sukčiai gilinasi į žmogaus psichologiją ir tyrinėja dienos ritmą, siekdami įveikti žmogaus budrumą. Naujausias tyrimas atskleidė, jog piktavaliai internete ne tik naudoja sukčiavimo (angl. phishing) atakas, bet jie tai daro sąmoningai pasirinktu laiku. Praėjo virusų prisegtuose failuose laikai, atėjo šešėlinių nuorodų amžius. Todėl neatsitiktinai spalis, Europos kibernetinio saugumo mėnuo, pasitinka Europos gyventojus šūkiu „Prieš spausdamas – pagalvok!“

250 skaitmeninių misijų Lietuvos bendruomenėse

Kad ir kokiais milžinų žingsniais keliautume link skaitmenizacijos, gyvas susitikimas žmogaus su žmogumi ne mažiau svarbus. Todėl projekto „Prisijungusi Lietuva“ komanda nuo pat pirmųjų projekto dienų vyko į skaitmenines misijas visoje Lietuvoje. Projekte dalyvaujančių bendruomenių pageidavimu organizavome 250 interaktyvių renginių visose apskrityse.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai pranoko lūkesčius – projekto veiklose dalyvavo per 500 tūkst. žmonių

Prieš trejus metus pradėtas vykdyti projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė” („Prisijungusi Lietuva“) išsikėlė ambicingą tikslą – padėti gyventojams išmokti veiksmingai, saugiai, atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis bei internetu ir jo teikiamomis galimybėmis. Finišo tiesiąją projektas pasiekė išties džiuginančiais rezultatais – projekte naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) mokėsi daugiau negu 104 tūkst. Lietuvos gyventojų, o visose projekto veiklose dalyvavo per 500 tūkst. žmonių.

Ar pasieksime Lietuvoje visuotinio skaitmeninio raštingumo?

Statistika rodo, kad daugiau kaip pusei darbo neturinčių asmenų nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Laidoje aiškinamasi, kokios galimybės Lietuvoje mokytis, taip pat aptariami bibliotekose įgyvendinami projektai, skirti ne tik neturintiems skaitmeninių įgūdžių, bet ir pažengusiems vartotojams. Laidoje kalbinamos Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė ir Lietuvos M. Mažvydo bibliotekos Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Žydrė Vėtienė

Ar Lietuvoje turime galimybių mokytis visą gyvenimą?

Karjeros specialistai įspėja tuos, kurie tikisi turėti vieną profesiją visam gyvenimui jau dabar keisti šį mąstymą ir ruoštis mokytis visą gyvenimą, jei nori ir toliau išlikti paklausūs darbo rinkoje. Ko reikia, kad mokymasis visą gyvenimą taptų savaime suprantama norma? Apie tai diskutuoja Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos valdybos pirmininke dr. Vilija Lukošūnienė ir tos pačios asociacijos ekspertas Arūnas Bėkšta.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ finišas: noras įgyti skaitmeninių žinių subūrė ištisas bendruomenes

Stebimas reikšmingas gebėjimo naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) augimas bei noro tobulinti turimus įgūdžius šioje srityje didėjimas. Jau trejetą metų Lietuvos gyventojus skatinantis nemokamai įgyti skaitmeninio raštingumo įgūdžius projektas „Prisijungusi Lietuva“ pasiekė finišo tiesiąją. Organizatoriai skaičiuoja, kad projekte naudoti IRT mokėsi daugiau negu 103 tūkst. Lietuvos gyventojų, o visose projekto veiklose dalyvavo per 400 tūkst. žmonių.

Šiandieninė darbo paieškų realybė: skaitmeninis raštingumas atveria naujas galimybes

Laikai, kuomet darbo žmonės ieškodavo skelbimų lentose ar laikraščių skelbimuose, jau praeityje. Šiai dienai viskas persikėlė į virtualią erdvę: internete ieškome naujų profesinio kelio galimybių, o radę dėmesio vertą pasiūlymą, gyvenimo aprašymą siunčiame elektroniniu paštu. Pandemijos metu į virtualią erdvę persikėlė net ir patys darbo pokalbiai, tad skaitmeninis raštingumas tapo būtinybe net ir tiems, kuriems darbe kompiuterinių žinių ne itin prisireikia.

Įvertino įmonių darbuotojų žinias: sukčių siunčiamą žinutę atskiria ne kiekvienas

Vis dažniau pasigirsta kalbos apie kibernetinį saugumą, tapatybės vagystes ir nutekinamą informaciją, tačiau, kaip sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ lektorė Gabija Ščiukauskaitė, mokanti įmonių darbuotojus saugiai elgtis internete, retas žino, kaip atrodo saugus slaptažodis ir ar kodėl nereikėtų skubėti atidaryti gautos nuorodos. „Atrodo, kad tai turėtų būti žinoma visiems, tačiau patirtis rodo, jog dar daug kur turime tobulėti“, - įsitikinusi ji.

Sukčiai nesnaudžia: iš patiklių gyventojų išviliotos pinigų sumos atima žadą

Nors vasarą dėl internetinių sukčių veiklos patiriami nuostoliai mažesni, statistika nedžiugina: pačių incidentų daugėja, o sukčiai tampa sumanesni, apgaulei pasitelkia įžūlesnius būdus. Vien per pirmąjį metų pusmetį užfiksuota daugiau nei tūkstantis incidentų, kurių metu iš gyventojų apgaulės būdu buvo išvilioti pinigai. Realūs skaičiai, anot specialistų, kur kas didesni, mat dažnu atveju apie apgaules gyventojai tiesiog nepraneša.

Kaip per pusmetį sukčiams „atidavėme“ 5 mln. eurų?

Ekspertai teigia, kad elektroninių sukčių atakos darosi vis intensyvesnės. Fiksuojamų incidentų skaičius ir nuostoliai per metus ūgtelėjo dvigubai. Vien šiemet per pirmąjį pusmetį iš Lietuvos gyventojų išviliota daugiau kaip 5 milijonai eurų. Kas ir kodėl dažniausiai tampa internetinių sukčių aukomis? Ar yra būdų nuo jų apsisaugoti? Laidoje dalyvauja asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Rita Šukytė ir Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto narys, „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos ekspertas Linas Sadeckas. Laida parengta bendradarbiaujant su projektu „Prisijungusi Lietuva“.

Užimtumo tarnybos specialistė – apie vyresniame amžiuje gauti norimą darbą trukdančias priežastis

Darbo rinkoje pastaruoju metu pokyčių netrūko. Prisitaikyti prie besikeičiančios darbo aplinkos turėjome ir dėl koronaviruso pandemijos, ir vis didėjančio informacinių technologijų poreikio. Tačiau bene didžiausi iššūkiai teko vyresnio amžiaus darbuotojams. Pasak Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo direktorės Audronės Biguzienės, 50 metų ir vyresniems žmonėms, kurie šiuo metu sudaro didžiausią darbo neturinčių asmenų grupę, koją pakiša baimė ir įgūdžių stoka, tačiau yra būdų tai pakeisti.

Kada moterys ir vyrai bus lygiaverčiai technologijų srityje?

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais, Lietuvoje trūko apie 13 tūkst., informacinių komunikacinių technologijų specialistų. Technologijų pasaulis apima labai platų spektrą profesijų ir vis dėlto jame dirba tik 20 proc. moterų. Moterys ir technologijų sektorius – ar vis dar šie du „dalykai“ yra nesuderinami? Ko reikia, kad moterys drąsiau ryžtųsi laužyti stereotipus?

Džiuginančios tendencijos: vyresnio amžiaus lietuviai sparčiai mokosi naudotis išmaniosiomis technologijomis

Skaitmeninio raštingumo klasėse norinčiųjų tobulėti ir įgyti naujų skaitmeninių žinių netrūksta. Vyresnis amžius – ne priežastis sustoti mokytis naujų dalykų, – įsitikinę projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatoriai, tad jų organizuojamuose nemokamuose mokymuose dalyvauja ne tik jaunimas ir vyresnio amžiaus darbingi žmonės, bet ir į pensiją jau išėję gyventojai.

Karjeros specialistė: praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.

Psichologė apie vyresnio amžiaus darbuotojus: problema yra ne amžius, o įgūdžių stoka

Europos, o kartu su ja ir Lietuvos visuomenė sparčiai sensta. Duomenų apie vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo pokyčius mūsų šalyje surinkta gana nedaug. Vis tik paskutinis tyrimas parodė, kad Lietuvos 50-mečiau ir vyresni žmonės yra vieni labiausiai gyvenimu nepatenkintų visoje Europoje. Kaip pagerinti gyvenimą ir psichologinę būseną vyresniame amžiuje, kalbamės su psichologe Monika Kuzminskaitė.

Nesustoti mokytis pedagogę skatina auklėtiniai: norint sudominti vaikus tenka pasukti galvą

Nuolat girdime apie daugybę laisvų darbo vietų ir sunkumus ieškant tinkamų darbuotojų. Žinodami, kad technologijos padeda verslui didinti produktyvumą, daugelis darbdavių reikalauja specialistų, kurie pasitiki savimi ir išmano technologijas. Tai potencialius darbuotojus skatina tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Kaip rodo projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai, iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. dirbantys. Viena jų yra ir Joniškyje gyvenanti Nijolė Budrienė, kuri įsitikinusi, jog norint neatsilikti ir išlikti konkurencingu, privaloma tobulėti. „Internetas dabar reikalingas visur, todėl be žinių, kaip tinkamai juo naudotis ir išnaudoti visas teikiamas galimybes, daug ką prarandame“, – įsitikinusi ji.

Per 2021 metų II ketvirtį RRT gavo 808 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

Per 2021 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 808 pranešimus apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Interneto vartotojaisiuntė pranešimus apie internete rastą draudžiamą skleisti informaciją, t. y. informaciją, kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir kuria iš vaikų ar suaugusių tyčiojamasi, jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, neįgalumo, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pan., taip pat apie neteisėtą asmeninės informacijos skelbimą. Pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus Lietuvos tarnybinėse stotyse buvo gauta ir iš kitų šalių interneto karštųjų linijų, INHOPE narių.

Sidabrinė psichologija: ko trūksta vyresniam žmogui iki gero gyvenimo mūsų šalyje

Faktas: Europa sensta, ir Lietuva nėra graži išimtis, tad turime stengtis, kad kiekvienas iš mūsų kuo ilgiau liktume aktyvūs visuomeniniame gyvenime ir darbo rinkoje nepriklausomai kiek mums metų. Kaip dabar jaučiasi vyresnis žmogus mūsų šalyje, ko jam trūksta, kad būtų patenkintas gyvenimu, ir kuo čia gali padėti sidabrinė psichologija, aptariame su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentu dr. Antanu Kairiu ir medicinos psichologe Justina Belevičiene.

Nuotolinio darbo etiketas – atsisakykite pižamų ir šlepečių

Pastarieji metai padarė tikrą mąstymo proveržį visuomenėje kalbant apie nuotolinį darbą. Jei anksčiau darbas nuotoliniu būdu buvo novatoriška, modernių biurų ypatybė, tai galiojant griežtiems karantino ribojimams, tai tapo norma daugeliui darbuotojų ir net vadovų. Apie didesnius nuotolinio darbo privalumus, nei trūkumus bei apie tikrą darbo vietų transformaciją kalbamės su vadovavimo konsultantu, personalo ekspertu Sauliumi Jovaišu.

Stabdoma registracija į pažengusiųjų mokymų programas

Nors projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymai pagal pažengusiųjų programas dar vyksta, tačiau naujų dalyvių registracija baigta. Kas turi pradžią, turi ir pabaigą -- nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai ir keliauja link pabaigos. Gera žinia ta, kad visi norintys dar turi galimybę atrasti skaitmeninį pasaulį pradedančiųjų mokymuose, kurie jau grįžo į bibliotekas.

Skelbiama nacionalinė atranka į „Pasaulio viršūnių apdovanojimus 2021“

Kviečiama teikti darbus skaitmeninio turinio sprendimų konkursui „Naujasis knygnešys 2021“. Konkursas „Naujasis knygnešys 2021“ – Lietuvos nacionalinė atranka į Jungtinių Tautų globojamą pasaulinį geriausių skaitmeninio turinio sprendimų konkursą „Pasaulio viršūnių apdovanojimai 2021“ (angl. „World Summit Award 2021 – WSA-Mobile 2021“, http://www.wsa-global.org/ ). Konkurse kviečiami dalyvauti skaitmeninių platformų, paslaugų, programėlių, žaidimų ir kitokių produktų kūrėjai. Registracija nacionaliniam konkursui vyksta svetainėje www.naujasisknygnesys.lt iki 2021 m. liepos 11 d.

Edvinas Kerza: Nekiškite galvų į smėlį, kritiškai vertinkite turinį internete

Gyvename nuostabiu laiku, kiekviena sudėtingesnė situacija žmoniją kažko išmoko. Tuo metu kaip dalies valstybių vaikai miegojo namuose ir nesimokė, nes buvo nutrūkęs mokymosi procesas, mūsų atžalos įvaldė įvairias technologijas, net ir verslo platformas tokias kaip teams, zoom ar webex. Pastarosios pritaikytos ugdymo procesui, o tai reiškia, kad mūsų atžalos įgavo technologinį pranašumą visai greitai, lyginant su kito pasaulio vaikais, kurie tokių privalumų neturi. Gebėjimas prisitaikyti dirbti iš sodybos ar kitos šalies – puikus būdas rodanti kokie mes išradingi. Tai rodo mūsų progresą.

Matomas didėjantis draudžiamo skleisti turinio plitimas

Per 2021 m. I ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 2205 pranešimus apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Šis rodiklis jau ženkliai viršija bendrą 2020 metais gautų pranešimų skaičių – 1373.

Skaitmeninė savaitė 2021: įgūdis mokytis kaip sportas, turi nuolat palaikyti formą

Skaitmeninė savaitė 2021 Lietuvoje ragina ugdytis įprotį nuolat mokytis. Ekspertai sutaria, jog mokymasis prilygsta sportui, mat ir vienam ir kitam tu nuolat turi palaikyti formą. „Sportininkas treniruojasi, kad kūnas gebėtų priimti fizinį krūvį. Su mokymusi yra tas pats, tai tiesiog treniruotės, kur tu visa laiką lavini save būti imliu, kad galėtum geriau suprasti kas yra aplink tave“, - sako Elijus Čivilis, skaitmeninių technologijų ekspertas. 2021 metų akcijoje savo skaitmeninius įgūdžius treniravo net 28,2 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Pristatomas naujas įrankis edukacijai – mobilioji programėlė Saugesnis internetas

O KIEK DRAUGIŠKO INTERNETO MEŠKIUKŲ SURINKSI TU?Projektas „Prisijungusi Lietuva“ pristato mobiliąją programėlę „Saugesnis internetas”. Nauja edukacinė priemonė skirta mokytis ir stiprinti žinias apie asmens duomenų apsaugą, bendravimą su internetiniais draugais, atsakingą informacijos skelbimą ir kitus svarbius saugaus elgesio internete aspektus.

Birutė iš Užpalių: „Pasaulis neapsiriboja jau išmoktais dalykais, todėl visą gyvenimą turime išlikti mokiniai“

Užpaliuose gyvenanti 55-erių Birutė Minutkienė, paklausta, ką galėtų daryti visą gyvenimą, atsako nesusimąstydama – mokytis, jei tik būtų toks mokinio etatas. Sykį vaikystėje ji buvo pabėgusi į mokyklą – slapta nusekė brolį, nes buvo labai įdomu, ką jis ten veikia. „Dar ir dabar puikiai atsimenu jausmą, kai pravėriau klasės duris. Labai norėjau mokytis, ir šiandien tas noras nė kiek ne mažesnis, todėl tai darau, kai tik turiu laisvo laiko“, – šypsosi Birutė.