Naujienos

Įsivaizduokite, kad esate moksleivis, norintis išspręsti vieną ar kitą aktualią socialinę problemą, tačiau neturite iki galo išgrynintos idėjos, be to, jums trūksta žinių, kaip kilusią mintį reikėtų realizuoti, nuo ko pradėti, o kas gali patarti – neįsivaizduojate.

Karantino metu vienu didžiausių iššūkių žmonėms tapo socialinė distancija, kurią pusei šalies gyventojų (51 proc.) sumažinti padėjo specialios pokalbių programėlės – rodo liepą atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa.

Beveik prieš du šimtus metų Anglijoje buvo išleistas pirmasis pasaulyje sodininkams skirtas žurnalas. Šiandien augalų mylėtojai gali rinktis iš šimtų skirtingų periodinių leidinių, dedikuotų sodininkystei, tačiau daugelis dažniausiai atsiverčia ne popierinius, o internetinius puslapius. Nenuostabu – į paieškos sistemą įvedus rūpimą klausimą, atsakymas pateikiamas akimirksniu, be to, internetas siūlo begales naudingų nuorodų, padedančių susiplanuoti sodo darbus, pasirinkti tinkamiausią laiką jų sodinimui, patariančių, kokie augalai dera tarpusavyje.

Auga internetu besinaudojančių vyresnių žmonių skaičius – Lietuvos statistikos departamento duomenimis šiemet internetu naudojosi 46 proc. 65–74 metų šalies gyventojų. Palyginti su praėjusių metų situacija, pastebimas 6 proc. augimas. Didėjant technologijomis besidominčių senjorų skaičiui, auga ir mokymų saugiai jomis naudotis poreikis. Pastebint vyresnių žmonių norą tobulėti, jau trečius metus iš eilės organizuojama nemokama akcija „Senjorų dienos internete 2020“.

Lietuvos senjorai internete dažniausiai leidžia laiką skaitydami naujienas (41 proc.), ieškodami informacijos apie prekes ir paslaugas (33,5 proc.) bei su sveikatos priežiūra susijusios informacijos (31 proc.), rodo Statistikos departamento duomenys. Vis dėlto pastebimas ir vis augantis senjorų susidomėjimas interneto siūlomomis laisvalaikio bei pramoginėmis veiklomis.

Nors visą šią savaitę jau vyksta išankstiniai Seimo rinkimai, ne visi šalies gyventojai yra apsisprendę, prie kurio vardo rinkimų biuletenyje pažymėti varnelę. Iš pašto dėžučių besiveržiantys kandidatų lankstinukai, kuriuose aprašyti pastarųjų pažadai ir tikslai, ne visada yra informatyvūs, tad informacijos rinkėjams tenka ieškoti papildomai.

15-metė Gintarė Skiezgilaitė neturėjimu ką veikti laisvalaikiu nesiskundžia – ji piešia, mėgsta gaminti, daug skaito ir bendrauja su lankytojais, užsukančiais į Klaipėdos rajono Lapių kaimo biblioteką įgyti ar pagilinti skaitmeninių įgūdžių. Mergina juokiasi, kad e. skauto veikla naudinga ir jai pačiai – kartais žmonės už suteiktas žinias ir konsultacijas apie išmaniuosius įrenginius Gintarei atsidėkoja ir pyragais.

Prireikus kreiptis į policiją, vis daugiau šalies gyventojų nusprendžia tai daryti internetu – šiemet policijos pareigūnai per elektroninę sistemą gavo beveik dešimtadaliu daugiau prašymų ar pranešimų apie įvykius nei praėjusiais metais.

COVID-19 pandemija sujaukė daugelio verslų planus, ji taip pat paveikė ir startuolių ekosistemą. Nors startuoliai ir susidūrė su įvairiais iššūkiais, nemaža dalis jų sugebėjo šioje sudėtingoje situacijoje rasti naujų sprendimų, pakoreguoti savo veiklos modelį, o tai padėjo ne tik išgyventi, bet kai kuriais atvejais ir sėkmingai išnaudoti esamą situaciją.

2022 metais Vilniuje duris atverti turėtų pirmasis šalyje STEAM centras, kuris sieks populiarinti gamtos ir tiksliuosius mokslus. Nors jame įsikurs net 8 laboratorijos, kurios bus atviros moksleiviams, centras taip pat rūpinsis mokytojų kvalifikacijos kėlimu bei suteiks galimybes čia dirbti mokslininkams. STEAM, apimantis gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką, į švietimo sektorių atneša integruotą mokymąsi, kur įgyjamas žinias siekiama iškart pritaikyti praktiškai.

Darius Kniūkšta prisistato kaip nuotykių architektas – būtent taip jis vadina savo profesiją, kurioje didžiąją dalį veiklos užima kūryba ir vaizdo žaidimų integravimas į edukaciją. Organizacijos „Trys Kubai“ įkūrėjas ir vadovas įsitikinęs, jog iš bet kokios mylimos veiklos įmanoma susikurti svajonių darbą, net jei ta veikla – iš pažiūros naudos neduodantys kompiuteriniai žaidimai.

Dėl COVID-19 pandemijos didžioji dalis moksleivių ir studentų Europoje pavasarį užvėrė mokyklų bei universitetų duris bei persikėlė mokytis į namus. Prasidėjus mokymuisi nuotoliniu būdu kilo karštos diskusijos apie nepakankamus mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Šiemet paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad 80 proc. 16-24 metų jaunuolių Europos Sąjungoje (ES) turi bazinius ar aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius.