Naujienos

Pandemijos mastams nemažėjant ir karantinui griežtėjant, tapo aišku, kad Kalėdas šiemet švęsime nelankydami savo artimųjų. Psichologai siūlo išeitį, kad nesijaustume vieniši – pasitelkti technologijas ir surengti virtualią Kalėdų šventę.

Nuotoliniai renginiai, iki šių metų buvę tik viena iš renginių formų, šiemet pasiekė populiarumo viršūnę. Čia persikėlė įvairiausios konferencijos, mados ir kino festivaliai, net įmonių kalėdiniai vakarėliai. Pasak nuotolinių renginių prodiuserio ir režisieriaus Audriaus Martinkaus, tokių renginių populiarumas neturėtų sumažėti ir pasibaigus karantinui bei pasauliui suvaldžius pandemiją, nes būsime įpratę prie jų teikiamų naudų ir galimybių.

Karantino metu daugelis žmonių išgyvena vienišumo ir atskirties jausmą, kurį vieni stengiasi palengvinti virtualiu bendravimu su draugais ir giminaičiais, o kiti – priglausdami beglobį augintinį. Lietuvos gyvūnų globos organizacijų atstovai sako, kad pandemijos metu iš tiesų daugiau gyvūnų susiranda šeimininkus, o labiausiai prie to prisideda socialiniai tinklai.

Šią vasarą „Verslios Lietuvos“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog 20 proc. lietuvių per pavasarinį karantiną internetu pirko daugiau, o 17 proc. planavo tai daryti ir jam pasibaigus. Dar didesnes apsipirkimo internetu apimtis atskleidė tarptautinės finansinių paslaugų bendrovės „Intrum“ rugpjūtį paskelbti apklausos rezultatai: maždaug pusė (48 proc.) šalies gyventojų internetu daugelį prekių ketino pirkti ir pasibaigus su koronavirusu susijusiems suvaržymams. Į internetinę prekybą keliasi ir verslas – po pirmojo karantino vien internetu vykdyti prekybą nusprendė kas penktas Lietuvos verslas.

Marijampolės apskrities gyventojai bene dažniausiai šalyje įvairioms viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti yra linkę pasitelkti internetą. Tai parodė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) apibendrinti duomenys apie elektroninių paslaugų naudojimą dešimtyje Lietuvos apskričių.

Vilniaus apskrities gyventojai ganėtinai dažnai įvairioms viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti yra linkę pasitelkti internetą, tačiau atsilieka nuo mažesnių apskričių. Tai parodė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) apibendrinti duomenys apie elektroninių paslaugų naudojimą dešimtyje Lietuvos apskričių.

Šiaulių apskrities gyventojai noriai pasitelkia internetą įvairioms viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti. Tai parodė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) apibendrinti duomenys apie elektroninių paslaugų naudojimą dešimtyje Lietuvos apskričių.

Vilnietis Povilas Piartli sako, kad mokydamasis mokykloje nežinojo, ką norėtų studijuoti, nes jį domino ir mechanika, ir elektronika, ir programavimas. Vis dėlto netrukus jaunuolis atrado mechatroniką – studijas, apjungiančias visus jį dominančius dalykus, ir atvėrusias duris į NASA.

Pagėgiuose gyvenantis 18-metis Nojus Šeputis – ne tik aktyvus e. skautas, bet ir vaizdo įrašų konkurso „Nufilmuok ir sumontuok“ laimėtojas. Vaikinas sako svajojantis apie karjerą vaizdo grafikos srityje.

Skaičiuojama, kad „Instagram“ per mėnesį sulaukia vieno milijardo aktyvių vartotojų visame pasaulyje. „Instagram“ iš populiarumo viršūnės vis dar nesitraukia, jame užgimsta vis naujos žvaigždės, kurios neretai žinomos tik dėl populiarumo socialiniame tinkle. Nenuostabu, kad daugelį žmonių – ypač jaunų – vilioja tokia karjera. Todėl jie suka galvas, kaip tapti sėkmingu „Instagram“ tinkle. Patarimais dalijasi menininkas, dailininkas ir fotografas Algis Kriščiūnas, kuris savo paskyroje yra subūręs per 32 tūkst. sekėjų.

Gyvo bendravimo taisyklės mums yra puikiai žinomos ir jomis visada vadovaujamės: pasisveikiname, atsisveikiname, dėkojame, neįžeidinėjame vieni kitų. Tačiau internete dažnai galima pamatyti atvirkščią variantą, kai socialinių tinklų dalyviai vienas kitą išvadina įvairiais epitetais, o naujienų portalų anoniminių komentarų skiltyse nevengiama ir keiksmažodžių. Socialinių tinklų ekspertai sako, kad virtualioje erdvėje turėtų galioti tos pačios taisyklės, kaip ir realiame gyvenime, ir tikina, kad anonimiškumas nesuteikia teisės pamiršti elementarias kultūros normas.

Nenumaldomai artėja gruodis, kuomet visiems galvas susuks kalėdinių dovanų paieškos artimiesiems ir draugams. Šios šventės bus kiek kitokios dėl COVID-19 pandemijos – ne visos šeimos galės susiburti prie vieno vaišėmis nukrauto švenčių stalo. Tačiau net ir Kalėdas švenčiant virtualiai, daugelis neatsisako idėjos dovanoti.

Pavasarinio karantino metu daugeliui viešųjų ir administracinių paslaugų persikėlus į internetinę erdvę gyventojai buvo priversti išmokti naudotis elektroninėmis priemonėmis. Šis būdas pasiteisino – didelė dalis žmonių ir toliau reikiamas paslaugas užsisako internetu. Įstaigų atstovai pripažįsta, kad pandemija dar labiau suaktyvino žmonių naudojimąsi internetinėmis paslaugomis, tiesa, duomenys rodo, kad ir iki jos šis būdas kreiptis į institucijas kasmet populiarėjo kartais.

Rugsėjo – lapkričio mėnesiais projektas „Prisijungusi Lietuva” inicijavo kūrybines dirbtuves - hakatonus „Startuoliai, keičiantys visuomenę“, kuriuose kvietė dalyvauti jaunuolius, norinčius įvardinti ir ieškoti būdų/atsakymų kaip pasirinkti savo kraštui ar regionui aktualius klausimus. Svarbiausia užduotis, kurios ėmėsi dalyviai – kurti skaitmeninius įrankius, padedančius spręsti, jų manymu, svarbiausias socialines aktualijas.

Pasak pasaulyje šiuo metu populiariausios elektroninės prekybos platformos „Shopify“ atstovo Beno Dunausko, prekyba internete jau dabar yra privalomas elementas kiekvienam verslui: ne tiek svarbu, kokią jos formą pasirinkti, kiek apskritai turėti prekybos būdą internetinėje erdvėje. Nuo ko pradėti kurti e. parduotuvę ir kokių klaidų nedaryti?

Išmaniosios technologijos yra reikalingos visiems, tačiau retai susimąstome, kokį reikšmingą vaidmenį jos atlieka neįgaliųjų gyvenime. Jos suteikia savarankiškumo, galimybę sutvarkyti reikalus neišėjus iš namų ir, žinoma, bendrauti. Bet ne visos svetainės ir programėlės yra draugiškos negalią turintiems asmenims, o tai apriboja pastarųjų galimybes integruotis į visuomenę.

2020 metai į žmonijos istoriją įeis kaip pandemijos metai, o kartu su jais – pačių įvairiausių paslaugų, produktų ir veiklų persikėlimas į nuotolį. Bene daugiausiai žmonių palietęs pokytis – darbas nuotoliniu būdu, o drauge su juo į nuotolį keliasi ir darbuotojų paieška, darbo pokalbiai ir netgi naujų darbuotojų įvedimas į darbo vietą.

Jau trečius metus iš eilės vykusi akcija „Senjorų dienos internete 2020“ nepraranda populiarumo. Senjorai vis aktyviau savarankiškai dalyvauja veiklose, jungiasi stebėti tiesiogines transliacijas internetu, noriai sprendžia užduotis, ieško informacijos. Akcijos visoms iniciatyvoms vykus skaitmeninėje erdvėje renginys sulaukė 11821 dalyvių.

„TikTok“ programėlė – šiuo metu populiariausia pasaulyje, šią vasarą perkopusi 2 milijardų parsisiuntimų ribą. Tačiau pasaulis rimtai sunerimęs dėl jos galimai keliamų grėsmių, o pavienės šalys netgi imasi ją drausti. Iš pažiūros nekaltas socialinis tinklas, kuriame naudotojai dalinasi linksmais vaizdo įrašais, kaltinamas neteisėtų duomenų rinkimu ir grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Ar „TikTok“ grėsmės – realios ir kokios jos?

LR Vidaus reikalų ministerija pristato atnaujintą interneto svetainę https://www.eid.lt, kurioje patogiai pateikiama visa aktuali informacija apie LR asmens tapatybės kortelę (ATK) bei galimybė naudotis elektroniniu parašu esančiu joje.

73-ejų Natalijai Dzičkancienei iš Vilniaus skaitmeninis pasaulis niekada nebuvo svetimas, naršydama internete ir bendraudama socialiniuose tinkluose ji jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Todėl susikūrusi „Instagram“ paskyrą moteris tikrai nesitikėjo išgarsėti – ji paprasčiausiai norėjo su pasauliu dalintis savo nuotraukomis.

Merilendo universiteto duomenimis kibernetinės atakos pasaulyje vyksta kas 39 sekundes. Spalio mėnuo jau aštuntą kartą paskelbtas Europos kibernetinio saugumo mėnesiu.

Įsivaizduokite, kad esate moksleivis, norintis išspręsti vieną ar kitą aktualią socialinę problemą, tačiau neturite iki galo išgrynintos idėjos, be to, jums trūksta žinių, kaip kilusią mintį reikėtų realizuoti, nuo ko pradėti, o kas gali patarti – neįsivaizduojate.

Karantino metu vienu didžiausių iššūkių žmonėms tapo socialinė distancija, kurią pusei šalies gyventojų (51 proc.) sumažinti padėjo specialios pokalbių programėlės – rodo liepą atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa.

Beveik prieš du šimtus metų Anglijoje buvo išleistas pirmasis pasaulyje sodininkams skirtas žurnalas. Šiandien augalų mylėtojai gali rinktis iš šimtų skirtingų periodinių leidinių, dedikuotų sodininkystei, tačiau daugelis dažniausiai atsiverčia ne popierinius, o internetinius puslapius. Nenuostabu – į paieškos sistemą įvedus rūpimą klausimą, atsakymas pateikiamas akimirksniu, be to, internetas siūlo begales naudingų nuorodų, padedančių susiplanuoti sodo darbus, pasirinkti tinkamiausią laiką jų sodinimui, patariančių, kokie augalai dera tarpusavyje.

Auga internetu besinaudojančių vyresnių žmonių skaičius – Lietuvos statistikos departamento duomenimis šiemet internetu naudojosi 46 proc. 65–74 metų šalies gyventojų. Palyginti su praėjusių metų situacija, pastebimas 6 proc. augimas. Didėjant technologijomis besidominčių senjorų skaičiui, auga ir mokymų saugiai jomis naudotis poreikis. Pastebint vyresnių žmonių norą tobulėti, jau trečius metus iš eilės organizuojama nemokama akcija „Senjorų dienos internete 2020“.

Lietuvos senjorai internete dažniausiai leidžia laiką skaitydami naujienas (41 proc.), ieškodami informacijos apie prekes ir paslaugas (33,5 proc.) bei su sveikatos priežiūra susijusios informacijos (31 proc.), rodo Statistikos departamento duomenys. Vis dėlto pastebimas ir vis augantis senjorų susidomėjimas interneto siūlomomis laisvalaikio bei pramoginėmis veiklomis.

Nors visą šią savaitę jau vyksta išankstiniai Seimo rinkimai, ne visi šalies gyventojai yra apsisprendę, prie kurio vardo rinkimų biuletenyje pažymėti varnelę. Iš pašto dėžučių besiveržiantys kandidatų lankstinukai, kuriuose aprašyti pastarųjų pažadai ir tikslai, ne visada yra informatyvūs, tad informacijos rinkėjams tenka ieškoti papildomai.

15-metė Gintarė Skiezgilaitė neturėjimu ką veikti laisvalaikiu nesiskundžia – ji piešia, mėgsta gaminti, daug skaito ir bendrauja su lankytojais, užsukančiais į Klaipėdos rajono Lapių kaimo biblioteką įgyti ar pagilinti skaitmeninių įgūdžių. Mergina juokiasi, kad e. skauto veikla naudinga ir jai pačiai – kartais žmonės už suteiktas žinias ir konsultacijas apie išmaniuosius įrenginius Gintarei atsidėkoja ir pyragais.

Prireikus kreiptis į policiją, vis daugiau šalies gyventojų nusprendžia tai daryti internetu – šiemet policijos pareigūnai per elektroninę sistemą gavo beveik dešimtadaliu daugiau prašymų ar pranešimų apie įvykius nei praėjusiais metais.

COVID-19 pandemija sujaukė daugelio verslų planus, ji taip pat paveikė ir startuolių ekosistemą. Nors startuoliai ir susidūrė su įvairiais iššūkiais, nemaža dalis jų sugebėjo šioje sudėtingoje situacijoje rasti naujų sprendimų, pakoreguoti savo veiklos modelį, o tai padėjo ne tik išgyventi, bet kai kuriais atvejais ir sėkmingai išnaudoti esamą situaciją.

2022 metais Vilniuje duris atverti turėtų pirmasis šalyje STEAM centras, kuris sieks populiarinti gamtos ir tiksliuosius mokslus. Nors jame įsikurs net 8 laboratorijos, kurios bus atviros moksleiviams, centras taip pat rūpinsis mokytojų kvalifikacijos kėlimu bei suteiks galimybes čia dirbti mokslininkams. STEAM, apimantis gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką, į švietimo sektorių atneša integruotą mokymąsi, kur įgyjamas žinias siekiama iškart pritaikyti praktiškai.

Darius Kniūkšta prisistato kaip nuotykių architektas – būtent taip jis vadina savo profesiją, kurioje didžiąją dalį veiklos užima kūryba ir vaizdo žaidimų integravimas į edukaciją. Organizacijos „Trys Kubai“ įkūrėjas ir vadovas įsitikinęs, jog iš bet kokios mylimos veiklos įmanoma susikurti svajonių darbą, net jei ta veikla – iš pažiūros naudos neduodantys kompiuteriniai žaidimai.

Dėl COVID-19 pandemijos didžioji dalis moksleivių ir studentų Europoje pavasarį užvėrė mokyklų bei universitetų duris bei persikėlė mokytis į namus. Prasidėjus mokymuisi nuotoliniu būdu kilo karštos diskusijos apie nepakankamus mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Šiemet paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad 80 proc. 16-24 metų jaunuolių Europos Sąjungoje (ES) turi bazinius ar aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius.

Nugaros skausmai yra viena iš dažniausių nedarbingumo priežasčių. Amerikos chiropraktikų asociacijos duomenimis, pusė darbingo amžiaus amerikiečių teigia patiriantys nugaros skausmus. Kad vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių skundžiasi tokiais negalavimais, pritaria ir mūsų šalies sveikatos specialistai ir sako, kad tokių problemų dažnu atveju galima išvengti išmokus sėdėti taisyklingai ir daugiau judant.

Netylant kalboms, kad netrukus gali pasikartoti pavasarinis nuotolinio mokymosi scenarijus, kibernetinio saugumo ekspertai ragina mokyklų bendruomenes, moksleivius bei jų tėvus pasirūpinti, kad nuotolinės pamokos netaptų galimybe internetiniams nusikaltėliams. Specialistų teigimu, skaitmeniniame amžiuje kibernetinio saugumo principus internete turėtume žinoti bei taikyti taip pat, kaip ir kelių eismo taisykles gatvėje.