Aktualijos

Statistika rodo, kad daugiau kaip pusei darbo neturinčių asmenų nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Laidoje aiškinamasi, kokios galimybės Lietuvoje mokytis, taip pat aptariami bibliotekose įgyvendinami projektai, skirti ne tik neturintiems skaitmeninių įgūdžių, bet ir pažengusiems vartotojams. Laidoje kalbinamos Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė ir Lietuvos M. Mažvydo bibliotekos Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Žydrė Vėtienė

Karjeros specialistai įspėja tuos, kurie tikisi turėti vieną profesiją visam gyvenimui jau dabar keisti šį mąstymą ir ruoštis mokytis visą gyvenimą, jei nori ir toliau išlikti paklausūs darbo rinkoje. Ko reikia, kad mokymasis visą gyvenimą taptų savaime suprantama norma? Apie tai diskutuoja Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos valdybos pirmininke dr. Vilija Lukošūnienė ir tos pačios asociacijos ekspertas Arūnas Bėkšta.

Pandemija stipriai pakoregavo dažno iš mūsų darbo įpročius: jei anksčiau nuotolinis darbas atrodė tik novatoriška idėja, šiandien daugeliui tai tapo kasdiene realybe. Specialistai tikina: pokyčiai – naudingi, jei tik išmoksime suteiktas pamokas.

Stebimas reikšmingas gebėjimo naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) augimas bei noro tobulinti turimus įgūdžius šioje srityje didėjimas. Jau trejetą metų Lietuvos gyventojus skatinantis nemokamai įgyti skaitmeninio raštingumo įgūdžius projektas „Prisijungusi Lietuva“ pasiekė finišo tiesiąją. Organizatoriai skaičiuoja, kad projekte naudoti IRT mokėsi daugiau negu 103 tūkst. Lietuvos gyventojų, o visose projekto veiklose dalyvavo per 400 tūkst. žmonių.

Projektas „Prisijungusi Lietuva“ pristato žaidimą išmaniesiems įrenginiams „Redakcija 2030“. Žaidimas padeda ugdyti kritinį mąstymą ir žaidėjų gebėjimą atskirti tiesą nuo melo, tikras naujienas nuo melagienų.

Laikai, kuomet darbo žmonės ieškodavo skelbimų lentose ar laikraščių skelbimuose, jau praeityje. Šiai dienai viskas persikėlė į virtualią erdvę: internete ieškome naujų profesinio kelio galimybių, o radę dėmesio vertą pasiūlymą, gyvenimo aprašymą siunčiame elektroniniu paštu. Pandemijos metu į virtualią erdvę persikėlė net ir patys darbo pokalbiai, tad skaitmeninis raštingumas tapo būtinybe net ir tiems, kuriems darbe kompiuterinių žinių ne itin prisireikia.

Vis dažniau pasigirsta kalbos apie kibernetinį saugumą, tapatybės vagystes ir nutekinamą informaciją, tačiau, kaip sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ lektorė Gabija Ščiukauskaitė, mokanti įmonių darbuotojus saugiai elgtis internete, retas žino, kaip atrodo saugus slaptažodis ir ar kodėl nereikėtų skubėti atidaryti gautos nuorodos. „Atrodo, kad tai turėtų būti žinoma visiems, tačiau patirtis rodo, jog dar daug kur turime tobulėti“, - įsitikinusi ji.

Nors vasarą dėl internetinių sukčių veiklos patiriami nuostoliai mažesni, statistika nedžiugina: pačių incidentų daugėja, o sukčiai tampa sumanesni, apgaulei pasitelkia įžūlesnius būdus. Vien per pirmąjį metų pusmetį užfiksuota daugiau nei tūkstantis incidentų, kurių metu iš gyventojų apgaulės būdu buvo išvilioti pinigai. Realūs skaičiai, anot specialistų, kur kas didesni, mat dažnu atveju apie apgaules gyventojai tiesiog nepraneša.

Ekspertai teigia, kad elektroninių sukčių atakos darosi vis intensyvesnės. Fiksuojamų incidentų skaičius ir nuostoliai per metus ūgtelėjo dvigubai. Vien šiemet per pirmąjį pusmetį iš Lietuvos gyventojų išviliota daugiau kaip 5 milijonai eurų. Kas ir kodėl dažniausiai tampa internetinių sukčių aukomis? Ar yra būdų nuo jų apsisaugoti? Laidoje dalyvauja asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Rita Šukytė ir Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto narys, „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos ekspertas Linas Sadeckas. Laida parengta bendradarbiaujant su projektu „Prisijungusi Lietuva“.

Pandemija neabejotinai pakoregavo darbo įpročius. Tokį modelį, kuomet darbuotojas gali derinti darbą iš biuro ir nuotoliniu būdu, oficialiai priima vis daugiau įmonių, o ir patys darbuotojai, regis, neskuba grįžti į biurus. Vis dėlto kartu su šia tendencija kyla ir saugumo problemų, grėsmių dėl dažnėjančių kibernetinių atakų.

Darbo rinkoje pastaruoju metu pokyčių netrūko. Prisitaikyti prie besikeičiančios darbo aplinkos turėjome ir dėl koronaviruso pandemijos, ir vis didėjančio informacinių technologijų poreikio. Tačiau bene didžiausi iššūkiai teko vyresnio amžiaus darbuotojams. Pasak Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo direktorės Audronės Biguzienės, 50 metų ir vyresniems žmonėms, kurie šiuo metu sudaro didžiausią darbo neturinčių asmenų grupę, koją pakiša baimė ir įgūdžių stoka, tačiau yra būdų tai pakeisti.

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais, Lietuvoje trūko apie 13 tūkst., informacinių komunikacinių technologijų specialistų. Technologijų pasaulis apima labai platų spektrą profesijų ir vis dėlto jame dirba tik 20 proc. moterų. Moterys ir technologijų sektorius – ar vis dar šie du „dalykai“ yra nesuderinami? Ko reikia, kad moterys drąsiau ryžtųsi laužyti stereotipus?

Skaitmeninio raštingumo klasėse norinčiųjų tobulėti ir įgyti naujų skaitmeninių žinių netrūksta. Vyresnis amžius – ne priežastis sustoti mokytis naujų dalykų, – įsitikinę projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatoriai, tad jų organizuojamuose nemokamuose mokymuose dalyvauja ne tik jaunimas ir vyresnio amžiaus darbingi žmonės, bet ir į pensiją jau išėję gyventojai.

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.

Europos, o kartu su ja ir Lietuvos visuomenė sparčiai sensta. Duomenų apie vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo pokyčius mūsų šalyje surinkta gana nedaug. Vis tik paskutinis tyrimas parodė, kad Lietuvos 50-mečiau ir vyresni žmonės yra vieni labiausiai gyvenimu nepatenkintų visoje Europoje. Kaip pagerinti gyvenimą ir psichologinę būseną vyresniame amžiuje, kalbamės su psichologe Monika Kuzminskaitė.

Nuolat girdime apie daugybę laisvų darbo vietų ir sunkumus ieškant tinkamų darbuotojų. Žinodami, kad technologijos padeda verslui didinti produktyvumą, daugelis darbdavių reikalauja specialistų, kurie pasitiki savimi ir išmano technologijas. Tai potencialius darbuotojus skatina tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Kaip rodo projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai, iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. dirbantys. Viena jų yra ir Joniškyje gyvenanti Nijolė Budrienė, kuri įsitikinusi, jog norint neatsilikti ir išlikti konkurencingu, privaloma tobulėti. „Internetas dabar reikalingas visur, todėl be žinių, kaip tinkamai juo naudotis ir išnaudoti visas teikiamas galimybes, daug ką prarandame“, – įsitikinusi ji.

Per 2021 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 808 pranešimus apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Interneto vartotojaisiuntė pranešimus apie internete rastą draudžiamą skleisti informaciją, t. y. informaciją, kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir kuria iš vaikų ar suaugusių tyčiojamasi, jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, neįgalumo, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pan., taip pat apie neteisėtą asmeninės informacijos skelbimą. Pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus Lietuvos tarnybinėse stotyse buvo gauta ir iš kitų šalių interneto karštųjų linijų, INHOPE narių.

Faktas: Europa sensta, ir Lietuva nėra graži išimtis, tad turime stengtis, kad kiekvienas iš mūsų kuo ilgiau liktume aktyvūs visuomeniniame gyvenime ir darbo rinkoje nepriklausomai kiek mums metų. Kaip dabar jaučiasi vyresnis žmogus mūsų šalyje, ko jam trūksta, kad būtų patenkintas gyvenimu, ir kuo čia gali padėti sidabrinė psichologija, aptariame su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentu dr. Antanu Kairiu ir medicinos psichologe Justina Belevičiene.

Neretai pastebima, kad perkopus 50-ies metų amžiaus ribą, patenkama į keblią situaciją: darbų pasiūla nemenka, tačiau ar darbo rinkoje pakankamai vietos ir vyresnio amžiaus žmonėms?

Pastarieji metai padarė tikrą mąstymo proveržį visuomenėje kalbant apie nuotolinį darbą. Jei anksčiau darbas nuotoliniu būdu buvo novatoriška, modernių biurų ypatybė, tai galiojant griežtiems karantino ribojimams, tai tapo norma daugeliui darbuotojų ir net vadovų. Apie didesnius nuotolinio darbo privalumus, nei trūkumus bei apie tikrą darbo vietų transformaciją kalbamės su vadovavimo konsultantu, personalo ekspertu Sauliumi Jovaišu.

Nors projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymai pagal pažengusiųjų programas dar vyksta, tačiau naujų dalyvių registracija baigta. Kas turi pradžią, turi ir pabaigą -- nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai ir keliauja link pabaigos. Gera žinia ta, kad visi norintys dar turi galimybę atrasti skaitmeninį pasaulį pradedančiųjų mokymuose, kurie jau grįžo į bibliotekas.

Kviečiama teikti darbus skaitmeninio turinio sprendimų konkursui „Naujasis knygnešys 2021“. Konkursas „Naujasis knygnešys 2021“ – Lietuvos nacionalinė atranka į Jungtinių Tautų globojamą pasaulinį geriausių skaitmeninio turinio sprendimų konkursą „Pasaulio viršūnių apdovanojimai 2021“ (angl. „World Summit Award 2021 – WSA-Mobile 2021“, http://www.wsa-global.org/ ). Konkurse kviečiami dalyvauti skaitmeninių platformų, paslaugų, programėlių, žaidimų ir kitokių produktų kūrėjai. Registracija nacionaliniam konkursui vyksta svetainėje www.naujasisknygnesys.lt iki 2021 m. liepos 11 d.

Gyvename nuostabiu laiku, kiekviena sudėtingesnė situacija žmoniją kažko išmoko. Tuo metu kaip dalies valstybių vaikai miegojo namuose ir nesimokė, nes buvo nutrūkęs mokymosi procesas, mūsų atžalos įvaldė įvairias technologijas, net ir verslo platformas tokias kaip teams, zoom ar webex. Pastarosios pritaikytos ugdymo procesui, o tai reiškia, kad mūsų atžalos įgavo technologinį pranašumą visai greitai, lyginant su kito pasaulio vaikais, kurie tokių privalumų neturi. Gebėjimas prisitaikyti dirbti iš sodybos ar kitos šalies – puikus būdas rodanti kokie mes išradingi. Tai rodo mūsų progresą.

Per 2021 m. I ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 2205 pranešimus apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Šis rodiklis jau ženkliai viršija bendrą 2020 metais gautų pranešimų skaičių – 1373.

Skaitmeninė savaitė 2021 Lietuvoje ragina ugdytis įprotį nuolat mokytis. Ekspertai sutaria, jog mokymasis prilygsta sportui, mat ir vienam ir kitam tu nuolat turi palaikyti formą. „Sportininkas treniruojasi, kad kūnas gebėtų priimti fizinį krūvį. Su mokymusi yra tas pats, tai tiesiog treniruotės, kur tu visa laiką lavini save būti imliu, kad galėtum geriau suprasti kas yra aplink tave“, - sako Elijus Čivilis, skaitmeninių technologijų ekspertas. 2021 metų akcijoje savo skaitmeninius įgūdžius treniravo net 28,2 tūkst. Lietuvos gyventojų.

O KIEK DRAUGIŠKO INTERNETO MEŠKIUKŲ SURINKSI TU?Projektas „Prisijungusi Lietuva“ pristato mobiliąją programėlę „Saugesnis internetas”. Nauja edukacinė priemonė skirta mokytis ir stiprinti žinias apie asmens duomenų apsaugą, bendravimą su internetiniais draugais, atsakingą informacijos skelbimą ir kitus svarbius saugaus elgesio internete aspektus.

COVID-19 pandemija aiškiai parodė skaitmeninių technologijų naudą ir svarbą, o kartu atskleidė ir tai, kad toli gražu ne visi žmonės moka jomis naudotis nekenkdami sau. Ekspertai pastebi, kad neretai iš naudingo įrankio internetas ir technologijos pavirsta į dar vieną problemų šaltinį, ir vis garsiau prabyla apie probleminį interneto naudojimą.

Dėl išmaniųjų technologijų naudojimo kylantys konfliktai yra viena dažniausių tėvų ir vaikų nesutarimų priežasčių. Maždaug 6 iš 10 suaugusiųjų dėl to konfliktuoja su vaikais dažniau nei kartą per savaitę, rodo Skaitmeninės etikos centro duomenys. Ekspertų teigimu, tėvai paprastai nori plėšte atplėšti savo vaikus nuo ekranų, kai yra kur kas efektyvesnių priemonių rasti sutarimui.

Mokymasis visą gyvenimą – tai daugeliui suprantamas principas, tačiau retai įgyvendinamas realybėje. Ekspertai įsitikinę, kad šalies gyventojams šioje srityje reikia gerokai pasistiebti, o kad tai pavyktų, būtina savo žinių bagaže turėti pakankamai skaitmeninių įgūdžių.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ vykdytojai kartu su Seimo kultūros komitetu kovo 19 d., penktadienį, organizuoja nuotolinę konferenciją #PrisijungusiLietuva. Ar prisijungėme?. Renginyje bus apžvelgiami skaitmeninio amžiaus iššūkiai, Lietuvos gyventojų požiūris ir pasirengimas jiems. Konferencijos dalyviai aptars galimybes skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti ir supažindins su projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatais savivaldybėse bei dalyvių įžvalgomis.

Jei tik kalbama apie šiuolaikines technologijas ir internetą, nuolat kartojama, kad jaunoji karta yra išnaršiusi skaitmeninį pasaulį ir žinių šioje srityje jai netrūksta. Tačiau kaip ir kiekvienoje istorijoje yra žodelis „bet“. Pandemija, atskleidusi daug netikėtumų apie mūsų visuomenę, parodė, kad jaunajai kartai taip pat trūksta kartais ir visiškai elementarių skaitmeninio raštingumo žinių, pavyzdžiui, kaip pasirašyti dokumentą nuotoliniu būdu.

Prisitaikymas prie aplinkos, gebėjimas mokytis ir pasiekti tikslą – tai kertiniai akmenys, ant ko šiandien laikosi dirbtinio intelekto sąvoka. Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto profesorė, UAB „Tilde informacinės technologijos“ vyr. tyrėja ir kompiuterinės lingvistikos specialistė Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė kuria dirbtinį intelektą – ji viena pirmųjų, pritaikiusių jį lietuvių kalbai.

Lietuvos moksleiviai dažniausiai lanko muzikos ar sporto būrelius, tačiau pastaruoju metu populiariausiųjų penketuke užtikrintai įsitvirtino ir informacinių technologijų užsiėmimai. Viena priežasčių – technologijoms sparčiai vystantis, tokie įgūdžiai, kaip naudojimasis jomis bei technologijų dizainas ar programavimas, tampa vis svarbesniais ir kasdienėje veikloje, ir darbo rinkoje.

Augantis susidomėjimas Saugesnio interneto savaitės akcija rodo vis didėjantį visuomenės poreikį pažinti grėsmes ir išmokti svarbiausių elgesio skaitmeninėje erdvėje taisyklių. Pasak akcijos dalyvių, nesvarbu kiek jums metų, saugus elgesys internete svarbus visiems – tiek darželinukams, tiek pradinukams, tiek jaunuoliams, tiek senjorams. Tad nenuostabu, jog nors visi akcijos renginiai vyko nuotoliniu būdu, dalyvių skaičius buvo dar didesnis nei ankstesniais metais. Akcijos veiklos sulaukė daugiau kaip 35 tūkst. peržiūrų.

Socialinių tinklų ir šiuolaikinių technologijų pritaikymo laukas nuolat plečiasi – jie naudojami ne tik pramogoms, paslaugoms ar informacijai, bet ir apsisaugant nuo nusikaltimų realiame gyvenime bei juos išaiškinant. Visagino policijos komisariato viršininko Gintaro Mažinto teigimu, socialiniai tinklai pastaruoju metu tampa svarbia bendruomenės pareigūnų bendravimo su visuomene platforma. Juose kuriasi ir saugios kaimynystės grupės, mat čia informacija sklinda itin greitai.