Naujienos

Psichologai nuolat tvirtina, kad ryšiai su kitais žmonėmis mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai yra be galo svarbūs, o vienišiems vyresnio amžiaus asmenims – jie dar reikalingesni. Deja, padėtį apsunkina tai, kad užmegzti naujas draugystes vyresniame amžiuje tampa kiek sudėtingiau. Tačiau 66-erių kaunietė Valerija Klinavičienė rado būdą įveikti vienišumą, pradėjusi lankyti skaitmeninio raštingumo mokymus ne tik įgijo naujų žinių, bet ir rado geriausią draugę.

Jaukiame Lomių miestelyje Tauragės rajone yra biblioteka, o joje bene kiekvieną pavakarę laiką leidžia Samanta Uselytė ir Justas Naujokas. Šie e. skautai jau beveik metus konsultuoja bendruomenės senjorus skaitmeninio raštingumo klausimais Tauragės r. savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Lomių filiale, savanorystę vadina prasminga veikla ir mano, kad kiekvienas jaunas žmogus turi būti aktyvus ir bendruomeniškas.

Per 2020 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 284 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą. Palyginti su 2019 m. II ketv. (gauti 173 pranešimai), pranešimų skaičius padidėjo 64 proc.

Lietuvoje daugiau kaip pusei darbo ieškančių asmenų – 56,4 proc. – nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Tai rodo naujausi Užimtumo tarnybos pateikiami duomenys. Geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais gali pasigirti Klaipėdos ir Kauno apskritys, o prasčiausia situacija yra Tauragės ir Marijampolės apskrityse.

Registracija į konkursą „Naujasis knygnešys“ baigėsi – visi šių metų nominantai jau skelbiami svetainėje www.naujasisknygnesys.lt.

Pavasarį pasaulį užklupęs koronavirusas buvo nemenkas išbandymas ir bibliotekoms, kurios turėjo skubiai prisitaikyti prie naujos – virtualios realybės. Į internetinę erdvę persikėlę knygų pristatymai, parodos, skaitmeninio raštingumo mokymai jau atgavo „gyvą“ pavidalą, tačiau bibliotekų atstovai užtikrintai prabyla apie tai, kad karantinas buvo puiki veiklos perkėlimo į virtualią erdvę repeticija ir kad šis žingsnis – neišvengiamas.

Kartais tam, kad žmogus įgytų daugiau pasitikėjimo savimi, o jo gyvenimas pasikeistų į geresnę pusę, tereikia labai nedaug, pavyzdžiui, išmokti naudotis kompiuteriu.

Nors panevėžietė Dovilė Židonytė e. skaute tapo tik prieš metus, tačiau toks epitetas jai – ne naujiena. Veikli mergina jau šešerius metus yra tradicinė skautė ir sako, kad šios veiklos viena kitai nemaišo, o turi daug panašumų: abiejose svarbiausia yra pagalba kitam.

Tauragės apskrities, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos konsultantė Asta Andrulienė už aktyvią veiklą diegiant gyventojams skaitmeninius įgūdžius buvo įvertinta asociacijos „Langas į ateitį“ „Skaitmeninio konsultanto–bibliotekininko 2019“ apdovanojimu. Nors pati moteris kuklinasi ir sako tiesiog dirbanti mėgstamą darbą, tačiau klausantis Astos akivaizdu, kad savo darbui ir bibliotekoje apsilankantiems žmonėms ji atiduoda visą savo širdį ir energiją.

Dovilų miestelio bibliotekoje septynerius metus dirbanti bibliotekininkė ir mokymų apie skaitmeninį raštingumą lektorė Eligija Žukauskienė sako, kad žmones į šiuos mokymus atvilioja smalsumas ir noras sužinoti, kas naudingo slepiasi po žodžiais „skaitmeninis raštingumas“. Bibliotekininkė už savo aktyvumą prisidedant prie to, kad bendruomenės įgūdžiai šioje srityje būtų kuo geresni, šiemet įvertinta „Skaitmeninio konsultanto–bibliotekininko 2019“ apdovanojimu.

Jurgėnų kaimo bibliotekoje 16 metų dirbanti Asta Salučkienė savo vaikystės išmaniosiomis technologijomis juokaudama vadina knygas, kurias visada mėgo skaityti. Ji sako, kad atsiradus skaitmeninėms technologijoms visi turi daugiau ar mažiau mokėti jomis naudotis, todėl stengiasi, kad šių žinių įgytų kiekvienas kaimo bendruomenės narys – ir senjoras, ir darželį lankantis vaikas.

Pradėjus rengti skaitmeninio raštingumo mokymus, Kirdeikių bendruomenė ėmė bendrauti dar glaudžiau, o biblioteka tapo tikru gyventojų traukos centru. Taip pasakojo Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos filialo Kirdeikiuose bibliotekininkė Loreta Cigelskienė, šiemet įvertinta „Skaitmeninio konsultanto–bibliotekininko 2019“ apdovanojimu.

Vaidą Juselytę į biblioteką atvedė savanorystė. Po studijų į Marijampolę grįžusi mergina Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje iš pradžių savanoriavo, vėliau tapo bibliotekininke, o pastaruoju metu yra ir skaitmeninio raštingumo mokymus vedanti lektorė. Kaip sako ji pati, mokymai yra ta sritis, kur būdamas naudingas kitiems naudos gauni ir sau.

Naujųjų Valkininkų gyventojai į Varėnos r. savivaldybės viešąją biblioteką jau seniai nebeina vien tik knygų. Čia jie taip pat deklaruoja pajamas, išmoksta redaguoti išmaniaisiais telefonais darytas nuotraukas, ugdo kitus skaitmeninius įgūdžius. Visa tai vyksta bibliotekininkės Danutės Blažulionienės dėka. Ji kasdien siekia išsikelto tikslo – kad bibliotekoje gerai jaustųsi bet kuris miestelio gyventojas ir kad kuo daugiau jų gebėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais.

Lietuvoje informacinių technologijų krypčių profesijos yra laikomos vienomis iš populiariausių, informacinių technologijų specialistų poreikis nuolat auga, daugeliui pavydą kelia ir jiems siūlomas darbo atlygis. Vis dėlto IT specialistai Lietuvoje sudaro vos 2,7 proc. visų dirbančiųjų ir tai yra gerokai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis (3,9 proc.). Informacinių ir ryšių technologijų srities absolventų skaičius Lietuvoje taip pat auga ganėtinai vangiai ir nesiekia ES vidurkio.

Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Jurgita Mačiulienė buvo viena iš pirmųjų skaitmeninių įgūdžių konsultančių šalyje, karantino metu pradėjusi nuotolinius mokymus ne tik savo rajono, bet ir visos Lietuvos gyventojams. Taip J. Mačiulienė dar kartą įrodė esanti verta šiemet už skaitmeninio raštingumo mokymus pelnyto prestižinio nacionalinio apdovanojimo, nors pati bibliotekininkė tikina savo darbą dirbanti ne dėl titulų, o dėl savirealizacijos galimybės.

Pagynės gyvenvietė, įsikūrusi Kauno rajone, nuo jūros nutolusi beveik du šimtus kilometrų, tačiau joje galite rasti švyturį. Tiesa, ne įprastą, rodantį kelią laivams, o skleidžiantį žinias ir padedantį gyventojams nepasiklysti skaitmeninių technologijų pasaulyje. Vietos gyventojai švyturiu vadina Pagynės biblioteką, kurioje jau penkerius metus šeimininkauja visada besišypsanti, energinga ir bendruomenės mylima bibliotekininkė Gabija Ščiukauskaitė.

Nors tris mėnesius trukęs karantinas sugriovė daug planuotų renginių Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, tačiau neeilinė situacija dar labiau išryškino čia rengiamų skaitmeninio ugdymo mokymų svarbą. „Pasibaigus karantinui atsirado dar daugiau norinčių mokytis dirbti kompiuteriu ar pagilinti skaitmeninių įgūdžių žinias“, – pasakoja bibliotekininkė Violeta Mikalauskienė, kuri šiemet buvo įvertinta „Skaitmeninio konsultanto–bibliotekininko 2019“ apdovanojimu.

Neseniai paskelbtame Europos Komisijos šių metų skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) Lietuva viršijo Europos Sąjungos vidurkį, tačiau giliomis skaitmeninio raštingumo žiniomis mūsų šalies visuomenė pasigirti dar negali – Lietuvos gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai yra prastesni nei ES vidurkis.

Poreikis mokytis visą gyvenimą dabar yra aktualesnis nei bet kada anksčiau, mat technologijos atneša sparčių pokyčių, todėl jei nespėjama keistis kartu su jomis, tampama visuomenės atsiskyrėliu ir gyventi darosi nejauku. Technologinė pažanga taip pat padarė didžiulę įtaką tam, kad kai kurių žmonių kvalifikacija šiandien nebėra aktuali – žmonės su tuo turi susitaikyti arba keistis, pavyzdžiui, mokytis kažko naujo ar persikvalifikuoti. Tačiau Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenys rodo, kad visą gyvenimą besimokančių gyventojų Lietuvoje yra bene dvigubai mažiau nei kitose ES šalyse.

Dažnas mėgsta pasiskųsti, kad jiems trūksta laiko sau, o ką jau kalbėti apie savanorišką veiklą. Tačiau 24-erių metų trijų vaikų mama Dovilė Rutkauskienė iš Kazlų Rūdos kalba priešingai – augindama vaikus ir savarankiškai keisdama savo profesiją ji dar randa kelias valandas per dieną padėti senjorams perprasti technologijų pasaulį.

Naujųjų Valkininkų gyventojai į Varėnos r. savivaldybės viešąją biblioteką jau seniai nebeina vien tik knygų. Čia jie taip pat deklaruoja pajamas, išmoksta redaguoti išmaniaisiais telefonais darytas nuotraukas, ugdo kitus skaitmeninius įgūdžius. Visa tai vyksta bibliotekininkės Danutės Blažulionienės dėka. Ji kasdien siekia išsikelto tikslo – kad bibliotekoje gerai jaustųsi bet kuris miestelio gyventojas ir kad kuo daugiau jų gebėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais.

Septyniolikmečio vilniečio Žygimanto Mazėčio gyvenimas neatsiejamas nuo technologijų. Mokykloje jis nepraleidžia nė vienos technologijų pamokos, laisvalaikiu gilinasi į įvairias elektronikos ir programavimo subtilybes, domisi pasaulinėmis technologijų naujovėmis, kartu su bendramoksliais yra įkūręs įmonę, siūlančią inovatyvius gaminius. Jaunuolis drąsiai imasi ir savanoriškos veiklos. Žygimantas tapo e. skautu ir karantino metu socialiniame tinkle „Facebook“ patarinėjo senjorams, kaip išsirinkti tinkamiausią išmanųjį įrenginį, ir padėjo perprasti jų funkcijas.

Lietuvoje 84 proc. moksleivių mokyklose naudojasi internetu mokymo tikslais, o per pamokas dažniausiai ieško informacijos ir naudoja tekstų rengimo programą, rodo naujausias Europos Komisijos iniciatyva atliktas skaitmeninių technologijų naudojimo švietimo sistemoje tyrimas. Tačiau į pabaigą einant mokslo metams, kuriuos šiemet pakoregavo nuotolinis mokymasis, vis daugiau mokytojų užsimena apie tai, kad ne visi moksleiviai gali pasigirti visapusiškais skaitmeniniais įgūdžiais.

Nuo birželio 1 d. šalies bibliotekose po daugiau kaip dviejų mėnesių pertraukos vėl prasideda „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymai šalies gyventojams. Juos ketinama pradėti palaipsniui, atsižvelgiant į kiekvienos bibliotekos galimybes priimti norinčius mokytis ir laikantis visų saugumo reikalavimų.

Skirtingas kartas dažnai mėgstama priešinti, tačiau aštuoniolikmetis Germantas Rutkauskas iš Alytaus nesupranta, kodėl. Jo manymu, pakanka būti draugišku ir nuoširdžiu, atsikratyti išankstinio neigiamo nusiteikimo, o bendrą kalbą galima atrasti su kiekvienu žmogumi nepaisant pastarojo amžiaus ar išsilavinimo.

Šiais metais pajamas deklaruoti turintys šalies gyventojai tai padaryti gali iki liepos 1 d., naudodamiesi nauja deklaracijų teikimo forma – pajamų deklaravimo vedliu. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teigimu, pajamas šiemet jau deklaravo per 815 tūkst. gyventojų.

Nors pastebimai gausėja vyresnių žmonių, kurie naudojasi kompiuteriu ir internetu, gretos, dar daugeliui jų tai nepažįstamas pasaulis. 59-erių Kazys iš Kaišiadorių – vienas iš tokių žmonių. Dar prieš kurį laiką sąvokos informacinės technologijos ar skaitmeninis raštingumas jam nieko nereiškė. Žengęs į šią nepažintą erdvę jis sugebėjo savo gyvenimą apversti aukštyn kojomis – vyras metė rūkyti ir susirado darbą.

Jei reikėtų surasti žmogų, gyvenimo neįsivaizduojantį be knygų, tai būtų Plateliuose gyvenanti Viktorija. Mergina sako skaitanti visur ir visada, esanti aktyvi miestelio bibliotekos lankytoja. Čia ji ne tik renkasi knygas ar padeda bibliotekininkei, bet ir moko vyresnius bendruomenės gyventojus naudotis internetu, išmaniaisiais telefonais bei perprasti kitas skaitmeninio pasaulio subtilybes. Konsultacijos vyresniesiems įvairiausios – nuo asmenukių darymo iki registracijos pas gydytoją internetu.

Asociacija „Langas į ateitį“ drauge su projektu „Prisijungusi Lietuva“ pristato Skaitmeninio konsultanto – bibliotekininko 2019 apdovanojimus. Visa projekto „Prisijungusi Lietuva“ komanda taria didelį ačiū Danutei Blažulionienei, Gabijai Ščiukauskaitei, Eligijai Žukauskienei, Vaidai Juselytei, Astai Salučkienei, Genei Urbienei, Astai Andrulienei, Violetai Mikalauskienei, Loretai Cigelskienei, Jurgitai Mačiulienei už aktyvią ir kūrybingą veiklą tobulinant savo krašto gyventojų skaitmeninius įgūdžius.

Lietuvoje įvedus karantiną nuo pat pirmųjų dienų aktyviai pradėjo veikti įvairios savanoriškos iniciatyvos, skirtos padėti medikams, skurstantiems šalies gyventojams ar rizikos grupėse esantiems asmenims. Psichologų teigimu, nors savanorystė įtemptu metu gali atrodyti prasmingesnė ir patrauklesnė bei labiau sutelkti visuomenę, ji ir praėjus krizėms yra labai naudinga bet kokio amžiaus žmonėms.

Kuršėnų senjorai žino, kad nerasdami atsakymo į klausimą, kaip veikia viena ar kita išmaniojo telefono, elektroninio pašto ar socialinių tinklų funkcija, pagalbos gali sulaukti iš miestelyje gyvenančio 17-mečio Vismanto Daujoto. Jaunuolis beveik metus yra e. skautų tinklo narys, supažindinantis vyresnio amžiaus gyventojus su skaitmeninio pasaulio paslaptimis.

Dėl karantino įtakos skirtingų kartų bendravimui nėra vienareikšmiškai sutariama. Psichologų teigimu, šis laikotarpis išties paskatino skirtingas kartas bendrauti daugiau ir dažniau, bet tai gali būti tik laikinas efektas.

Internetu vykstančiose skaitmeninio raštingumo klasėse gausu noriai besimokančių mokinių. Prieš savaitę prasidėjusiose nemokamose virtualiose pamokose savo skaitmenines žinias jau pagilino daugiau kaip 300 žmonių, daugiausia – vyresnio ar pensinio amžiaus.

Nacionalinė švietimo agentūra kartu su projektu „Prisijungusi Lietuva“ kviečia šalies mokytojus dalyvauti specialiuosiuose skaitmeninio raštingumo mokymuose. Šie kursai orientuoti į praktinius gebėjimus, todėl dalyviai įgytas žinias galės iš karto panaudoti savo kasdieniame darbe – vesdami pamokas ar paskaitas internetu bei ruošdamiesi joms.