27-erių kaunietė Eglė apie skaitmeninio raštingumo mokymus: jeigu nori tobulėti, neturi būti dėl to gėda

Jei tik kalbama apie šiuolaikines technologijas ir internetą, nuolat kartojama, kad jaunoji karta yra išnaršiusi skaitmeninį pasaulį ir žinių šioje srityje jai netrūksta. Tačiau kaip ir kiekvienoje istorijoje yra žodelis „bet“. Pandemija, atskleidusi daug netikėtumų apie mūsų visuomenę, parodė, kad jaunajai kartai taip pat trūksta kartais ir visiškai elementarių skaitmeninio raštingumo žinių, pavyzdžiui, kaip pasirašyti dokumentą nuotoliniu būdu.

Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

Prisitaikymas prie aplinkos, gebėjimas mokytis ir pasiekti tikslą – tai kertiniai akmenys, ant ko šiandien laikosi dirbtinio intelekto sąvoka. Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto profesorė, UAB „Tilde informacinės technologijos“ vyr. tyrėja ir kompiuterinės lingvistikos specialistė Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė kuria dirbtinį intelektą – ji viena pirmųjų, pritaikiusių jį lietuvių kalbai.

IT mokytoja: „Kaip galima sakyti, kad technologijos – ne mergaičių sritis, jei programavimo pradininkė buvo moteris?“

Lietuvos moksleiviai dažniausiai lanko muzikos ar sporto būrelius, tačiau pastaruoju metu populiariausiųjų penketuke užtikrintai įsitvirtino ir informacinių technologijų užsiėmimai. Viena priežasčių – technologijoms sparčiai vystantis, tokie įgūdžiai, kaip naudojimasis jomis bei technologijų dizainas ar programavimas, tampa vis svarbesniais ir kasdienėje veikloje, ir darbo rinkoje.

Saugesnio interneto savaitė 2021 – stiprėja dėmesys saugesniam elgesiui internete

Augantis susidomėjimas Saugesnio interneto savaitės akcija rodo vis didėjantį visuomenės poreikį pažinti grėsmes ir išmokti svarbiausių elgesio skaitmeninėje erdvėje taisyklių. Pasak akcijos dalyvių, nesvarbu kiek jums metų, saugus elgesys internete svarbus visiems – tiek darželinukams, tiek pradinukams, tiek jaunuoliams, tiek senjorams. Tad nenuostabu, jog nors visi akcijos renginiai vyko nuotoliniu būdu, dalyvių skaičius buvo dar didesnis nei ankstesniais metais. Akcijos veiklos sulaukė daugiau kaip 35 tūkst. peržiūrų.

Saugi kaimynystė XXI amžiuje: specialios interneto platformos, virtualūs nusikalstamumo žemėlapiai, uždaros „Facebook“ grupės

Socialinių tinklų ir šiuolaikinių technologijų pritaikymo laukas nuolat plečiasi – jie naudojami ne tik pramogoms, paslaugoms ar informacijai, bet ir apsisaugant nuo nusikaltimų realiame gyvenime bei juos išaiškinant. Visagino policijos komisariato viršininko Gintaro Mažinto teigimu, socialiniai tinklai pastaruoju metu tampa svarbia bendruomenės pareigūnų bendravimo su visuomene platforma. Juose kuriasi ir saugios kaimynystės grupės, mat čia informacija sklinda itin greitai.

Kaip meninių vertybių restauratorius tapo 3D modeliuotoju?

3D modeliavimas – profesija, kurios dėka sukuriamos virtualios realybės ir kompiuterinių žaidimų erdvės, ji dažnai naudojama ir kuriant filmus ar projektuojant įvairius objektus gamybai. Trimatės erdvės modeliuotojas Lukas Paulauskas sako, jog sunkiausia šiame darbe analizuoti ir suprasti, kaip objektai padaryti realybėje, o labiausiai džiugina, kai juos pavyksta kokybiškai atkurti skaitmeninėje erdvėje.

Savo verslą kuriantis moksleivis: geriausia diena pradėti – šiandien

Septyniolikmetis vilnietis Benas Volkovas nesuka galvos, ką veiks pabaigęs mokyklą: moksleivis jau šiandien drauge su komanda kuria verslą – maisto užsisakymo platformą „Yuffi“. Savo ateitį su programavimu ir verslo kūrimu siejantis jaunuolis sako, kad mokslus ir verslą suderinti padeda laiko planavimas, bei tikina, kad geriausias laikas pradėti – šiandien.

Sveikatos duomenis ir koronaviruso testo rezultatus e. sistemoje pernai tikrino virš milijono gyventojų

Registrų centro duomenimis, gyventojų prisijungimų prie e. sveikatos sistemos kiekis pernai augo eksponentiškai: įprastai siekdavęs 20 tūkst. per mėnesį, praėjusių metų gruodį jis perkopė 1 mln. Tam, be abejonės, esminės įtakos turėjo prasidėjusi pasaulinė pandemija, mat gyventojai ne tik masiškai ėmė naudotis įvairiomis nuotolinėmis paslaugomis, tačiau ir pradėjo e. sveikatos sistemoje tikrintis koronaviruso testo rezultatus.

Socialiniai tinklai ir skaitmeninis sąmoningumas: kaip atrasti pusiausvyrą?

Prie socialinių tinklų šiuo metu yra prisijungę pusė pasaulio. Vienas mažas pakeitimas ar nauja funkcija socialiniuose tinkluose pakeičia tai, kaip 3 milijardai žmonių praleis savo dieną. Socialiniai tinklai įtraukia – jie sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų naršančiųjų dėmesį. Ekspertai pataria, kad sąmoningai save stebint galima išmokti iš socialinių tinklų pasiimti tai, kas naudinga, ir nepralindėti ten visos dienos.

Mokytoja iš Šiaulių apie skaitmeninius įgūdžius: „Nenuleisti rankų mokantis padeda skautų išmintis“

Skaitmeniniai įgūdžiai – kaip užsienio kalba: jei jų kasdien nenaudoji, žinios pasimiršta, todėl visiškai normalu, kad žmonės ir vėl ima mokytis kažkada jau išmoktų dalykų. Tokios nuomonės laikosi šiaulietė anglų kalbos mokytoja Asta Jogminienė, kuriai atšviežintos informacinių technologijų žinios ne sykį pravertė ir pandemijos metu savanoriaujant.

Kibernetinio saugumo eksperto patarimai, kaip apsisaugoti nuo kibernetinių incidentų

Kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje kasmet vis didėja, o kibernetinio saugumo eksperto Edvino Kerzos teigimu, pastaraisiais metais padaugėjo kibernetinių atakų, kurios ne tik įsilaužia į sistemas, bet ir skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją. Pasak jo, kibernetiniai incidentai gali pakenkti tiek šaliai, tiek įmonei, tiek gyventojui, o apsisaugoti nuo jų padėtų kibernetinio saugumo taisyklių laikymasis.

Ekspertė apie asmeninę informaciją internete: geriau mažiau negu per daug

73 proc. 14-18 metų jaunuolių mano, kad internete slypi grėsmės ir pavojai – tai atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ praėjusių metų pabaigoje Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas. Pandemijos metu, kai nebegalime susitikti ir bendrauti gyvai, veikla internete ir socialiniuose tinkluose yra gerokai suaktyvėjusi. Nors nebevykstame atostogauti, nerengiame vakarėlių, savo mintimis ir nuotraukomis dalijamės netgi dažniau – taip numalšiname išaugusį bendravimo alkį.

Išaugus interneto naudojimo poreikiui, didėja draudžiamo skleisti turinio plitimas: 2020 m. RRT gavo 1373 pranešimus apie draudžiamą ar nepilnamečiams žalingą turinį

Per 2020 metus Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 1373 pranešimus apie draudžiamą skleisti[1] ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete rastą draudžiamą skleisti informaciją, t.y. informaciją, kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą, ir kuria iš vaikų ar suaugusių tyčiojamasi, jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, neįgalumo, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pan., taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą.

Psichologė apie kompiuterinius žaidimus: ne visi žaidimai, kuriuose vyksta kova, yra smurtiniai

Internetiniai žaidimai yra neatsiejama daugumos šiuolaikinių vaikų laisvalaikio dalis. Nors egzistuoja įvairūs technologiniai sprendimai, kaip apsaugoti mažamečius nuo jiems netinkamų internetinių žaidimų turinio, o taip pat gausybė patarimų, kaip parinkti geriausias edukacines programėles, psichologės teigimu, patikimiausia apsauga nuo žalingo virtualaus pasaulio poveikio yra stiprus vaiko ryšys su tėvais.

Ekspertai: žalingo turinio plitimą internete paspartina abejingumas, dažniausiai nukenčia vaikai

Skaitmeninis pasaulis atveria begales naujų galimybių, tačiau jame, kaip ir realiame gyvenime, slypi ir grėsmės. Viena tokių – žalingas turinys, su kuriuo gali susidurti kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus ar skaitmeninių įgūdžių. Visiškai išnaikinti žalingą turinį iš interneto net ir ekspertai vadina neįmanoma misija, tačiau priemonių, kaip su juo kovoti, yra nemažai, o viena efektyviausių – nulinė tolerancija.

Saugesnio interneto savaitė – ar vaikai tikrai žino, kaip elgtis susidūrus su grėsmėmis internete?

90 proc. šalies gyventojų laikosi nuomonės, kad internetas gali kelti grėsmę jų vaikui – tai atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ praėjusių metų pabaigoje Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas. Apie grėsmes internete ir kaip elgtis su jomis susidūrus bus kalbama Saugesnio interneto savaitės renginiuose, kurie vyks vasario 8-13 d.

Skaitmeninio raštingumo mokymai – kaip nepaklysti grybaujant ir planuoti biudžetą

2020 m. atliktas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimas parodė, jog mūsų šalyje mokymosi visą gyvenimą kultūra silpna, o nuolatinis mokymasis kol kas nėra tapęs visuomenės norma. Tokią situaciją keisti siekia įvairios šalyje vykdomos iniciatyvos, pavyzdžiui, įvairaus amžiaus gyventojams organizuojami skaitmeninio raštingumo mokymai, kurie susidomėjimo nepraranda ir karantino metu.

Lietuvos bendruomenės savo veiklas kelia į skaitmeninę erdvę

Nuolat gyvename teigiamuose pokyčiuose, kurie atveria informacines, technologines galimybes, gyvenimo patogumus. Natūralu, kad šiomis sąlygomis virsmą išgyvena ir bendruomenės. Todėl projektas „Prisijungusi Lietuva“ pakvietė jas kelti problemas, o jų sprendimui pasitelkti elektroninę erdvę. Taip gimė net 120 įtinklinimo projektų, kuriuose pačios bendruomenės skaitmenines technologijas pritaikė savo kasdienėje veikloje.

Šeimos gydytoja: technologijos sveikatai stebėti po truputį išstumia savigydą

Ant dažno gyventojo riešo galima pamatyti išmanųjį laikrodį ar apyrankę, matuojančią žingsnius ar pulsą, o prasidėjus koronaviruso pandemijai išpopuliarėjo ir pulsoksimetrai – prietaisai, matuojantys deguonies įsotinimą kraujyje. Šeimos gydytoja sako, jog išmaniosiomis technologijomis bei prietaisais galima pasitikėti ir su jų pagalba gyventi kokybiškiau bei sveikiau.

Senjorės Irenos patirtis: technologijos padeda ir karantiną leisti Kipre

Netrukus 71–ąjį gimtadienį švęsianti Irena Armanavičienė jį sutiks Kipre, kur gyvena jau nuo lapkričio pabaigos – mat dėl pandemijos aplinkybių atšaukus skrydžius žiemą leisti tenka šioje Viduržemio jūros saloje. Tuo moteris tik džiaugiasi, tikina, kad neišlaidaujant lietuviškos pensijos pragyventi pakanka. Ji neabejoja, kad jei ne jos aktyvumas ir technologijų išmanymas, tai nei šiandien būtų Kipre, nei pati mokytų kitus skaitmeninio raštingumo.

„Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“

Remiantis oficialiais 2020 m. portalo „Statista“ duomenimis, „Facebook“ su 2,7 milijardo aktyvių vartotojų be konkurencijos išlieka populiariausiu socialiniu tinklu pasaulyje. Tuo pačiu statistika rodo ir kitą tendenciją – vis mažiau paauglių renkasi šį tinklą, pirmenybę teikdami toms socialinėms platformoms, kurios suteikia daugiau anonimiškumo ir patogesnių funkcijų.

L. Slušnys: jei vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo

Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys prisipažįsta matantis daugiau nuotolinio ugdymo minusų nei pliusų, ir neabejoja, kad pasibaigus pandemijai vaikai patys norės sugrįžti į mokyklas ir įprastą mokymosi būdą. Tačiau kol gyvename apribojimų sąlygomis, jis pataria ieškoti kūrybiškų sprendimų, kaip atitraukti vaikus nuo ekranų ir nepamiršti domėtis, ką vaikas veikia prie kompiuterio net ir pamokų metu.

Lina Survila laužo mitą apie technologines profesijas: matematikos ar informatikos žinios privalomos ne visada

Internetinio mados žurnalo „Abstract Stylist“ įkūrėja ir redaktorė Lina Survila savo pavyzdžiu rodo, jog keisti karjeros kryptį ir mokytis naujų dalykų niekada nevėlu. Tiesa, pati Lina perėjimo iš mados į technologijų sritį drastišku pokyčiu nevadina ir sako, kad naujienos, tendencijos bei technologijos ją domino visuomet, o dabartinė veikla leidžia panaudoti tiek mados pasaulio, tiek technologines žinias.

Nuotoliniai renginiai: iškilę per pandemiją, populiarumo nepraras ir po jos

Nuotoliniai renginiai, iki šių metų buvę tik viena iš renginių formų, šiemet pasiekė populiarumo viršūnę. Čia persikėlė įvairiausios konferencijos, mados ir kino festivaliai, net įmonių kalėdiniai vakarėliai. Pasak nuotolinių renginių prodiuserio ir režisieriaus Audriaus Martinkaus, tokių renginių populiarumas neturėtų sumažėti ir pasibaigus karantinui bei pasauliui suvaldžius pandemiją, nes būsime įpratę prie jų teikiamų naudų ir galimybių.

Kompanionų ieškantiems žmonėms ir beglobiams gyvūnams atrasti vieniems kitus padeda socialiniai tinklai

Karantino metu daugelis žmonių išgyvena vienišumo ir atskirties jausmą, kurį vieni stengiasi palengvinti virtualiu bendravimu su draugais ir giminaičiais, o kiti – priglausdami beglobį augintinį. Lietuvos gyvūnų globos organizacijų atstovai sako, kad pandemijos metu iš tiesų daugiau gyvūnų susiranda šeimininkus, o labiausiai prie to prisideda socialiniai tinklai.

Suaktyvėjus elektroninei prekybai, vyresni šalies gyventojai dar neskuba apsipirkti internetu

Šią vasarą „Verslios Lietuvos“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog 20 proc. lietuvių per pavasarinį karantiną internetu pirko daugiau, o 17 proc. planavo tai daryti ir jam pasibaigus. Dar didesnes apsipirkimo internetu apimtis atskleidė tarptautinės finansinių paslaugų bendrovės „Intrum“ rugpjūtį paskelbti apklausos rezultatai: maždaug pusė (48 proc.) šalies gyventojų internetu daugelį prekių ketino pirkti ir pasibaigus su koronavirusu susijusiems suvaržymams. Į internetinę prekybą keliasi ir verslas – po pirmojo karantino vien internetu vykdyti prekybą nusprendė kas penktas Lietuvos verslas.