Aktualijos

Pandemija neabejotinai pakoregavo darbo įpročius. Tokį modelį, kuomet darbuotojas gali derinti darbą iš biuro ir nuotoliniu būdu, oficialiai priima vis daugiau įmonių, o ir patys darbuotojai, regis, neskuba grįžti į biurus. Vis dėlto kartu su šia tendencija kyla ir saugumo problemų, grėsmių dėl dažnėjančių kibernetinių atakų.

Darbo rinkoje pastaruoju metu pokyčių netrūko. Prisitaikyti prie besikeičiančios darbo aplinkos turėjome ir dėl koronaviruso pandemijos, ir vis didėjančio informacinių technologijų poreikio. Tačiau bene didžiausi iššūkiai teko vyresnio amžiaus darbuotojams. Pasak Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo direktorės Audronės Biguzienės, 50 metų ir vyresniems žmonėms, kurie šiuo metu sudaro didžiausią darbo neturinčių asmenų grupę, koją pakiša baimė ir įgūdžių stoka, tačiau yra būdų tai pakeisti.

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais, Lietuvoje trūko apie 13 tūkst., informacinių komunikacinių technologijų specialistų. Technologijų pasaulis apima labai platų spektrą profesijų ir vis dėlto jame dirba tik 20 proc. moterų. Moterys ir technologijų sektorius – ar vis dar šie du „dalykai“ yra nesuderinami? Ko reikia, kad moterys drąsiau ryžtųsi laužyti stereotipus?

Skaitmeninio raštingumo klasėse norinčiųjų tobulėti ir įgyti naujų skaitmeninių žinių netrūksta. Vyresnis amžius – ne priežastis sustoti mokytis naujų dalykų, – įsitikinę projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatoriai, tad jų organizuojamuose nemokamuose mokymuose dalyvauja ne tik jaunimas ir vyresnio amžiaus darbingi žmonės, bet ir į pensiją jau išėję gyventojai.

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.

Europos, o kartu su ja ir Lietuvos visuomenė sparčiai sensta. Duomenų apie vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo pokyčius mūsų šalyje surinkta gana nedaug. Vis tik paskutinis tyrimas parodė, kad Lietuvos 50-mečiau ir vyresni žmonės yra vieni labiausiai gyvenimu nepatenkintų visoje Europoje. Kaip pagerinti gyvenimą ir psichologinę būseną vyresniame amžiuje, kalbamės su psichologe Monika Kuzminskaitė.

Nuolat girdime apie daugybę laisvų darbo vietų ir sunkumus ieškant tinkamų darbuotojų. Žinodami, kad technologijos padeda verslui didinti produktyvumą, daugelis darbdavių reikalauja specialistų, kurie pasitiki savimi ir išmano technologijas. Tai potencialius darbuotojus skatina tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Kaip rodo projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai, iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. dirbantys. Viena jų yra ir Joniškyje gyvenanti Nijolė Budrienė, kuri įsitikinusi, jog norint neatsilikti ir išlikti konkurencingu, privaloma tobulėti. „Internetas dabar reikalingas visur, todėl be žinių, kaip tinkamai juo naudotis ir išnaudoti visas teikiamas galimybes, daug ką prarandame“, – įsitikinusi ji.

Per 2021 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 808 pranešimus apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Interneto vartotojaisiuntė pranešimus apie internete rastą draudžiamą skleisti informaciją, t. y. informaciją, kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir kuria iš vaikų ar suaugusių tyčiojamasi, jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, neįgalumo, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pan., taip pat apie neteisėtą asmeninės informacijos skelbimą. Pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus Lietuvos tarnybinėse stotyse buvo gauta ir iš kitų šalių interneto karštųjų linijų, INHOPE narių.

Faktas: Europa sensta, ir Lietuva nėra graži išimtis, tad turime stengtis, kad kiekvienas iš mūsų kuo ilgiau liktume aktyvūs visuomeniniame gyvenime ir darbo rinkoje nepriklausomai kiek mums metų. Kaip dabar jaučiasi vyresnis žmogus mūsų šalyje, ko jam trūksta, kad būtų patenkintas gyvenimu, ir kuo čia gali padėti sidabrinė psichologija, aptariame su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentu dr. Antanu Kairiu ir medicinos psichologe Justina Belevičiene.

Neretai pastebima, kad perkopus 50-ies metų amžiaus ribą, patenkama į keblią situaciją: darbų pasiūla nemenka, tačiau ar darbo rinkoje pakankamai vietos ir vyresnio amžiaus žmonėms?

Pastarieji metai padarė tikrą mąstymo proveržį visuomenėje kalbant apie nuotolinį darbą. Jei anksčiau darbas nuotoliniu būdu buvo novatoriška, modernių biurų ypatybė, tai galiojant griežtiems karantino ribojimams, tai tapo norma daugeliui darbuotojų ir net vadovų. Apie didesnius nuotolinio darbo privalumus, nei trūkumus bei apie tikrą darbo vietų transformaciją kalbamės su vadovavimo konsultantu, personalo ekspertu Sauliumi Jovaišu.

Nors projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymai pagal pažengusiųjų programas dar vyksta, tačiau naujų dalyvių registracija baigta. Kas turi pradžią, turi ir pabaigą -- nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai ir keliauja link pabaigos. Gera žinia ta, kad visi norintys dar turi galimybę atrasti skaitmeninį pasaulį pradedančiųjų mokymuose, kurie jau grįžo į bibliotekas.

Kviečiama teikti darbus skaitmeninio turinio sprendimų konkursui „Naujasis knygnešys 2021“. Konkursas „Naujasis knygnešys 2021“ – Lietuvos nacionalinė atranka į Jungtinių Tautų globojamą pasaulinį geriausių skaitmeninio turinio sprendimų konkursą „Pasaulio viršūnių apdovanojimai 2021“ (angl. „World Summit Award 2021 – WSA-Mobile 2021“, http://www.wsa-global.org/ ). Konkurse kviečiami dalyvauti skaitmeninių platformų, paslaugų, programėlių, žaidimų ir kitokių produktų kūrėjai. Registracija nacionaliniam konkursui vyksta svetainėje www.naujasisknygnesys.lt iki 2021 m. liepos 11 d.

Gyvename nuostabiu laiku, kiekviena sudėtingesnė situacija žmoniją kažko išmoko. Tuo metu kaip dalies valstybių vaikai miegojo namuose ir nesimokė, nes buvo nutrūkęs mokymosi procesas, mūsų atžalos įvaldė įvairias technologijas, net ir verslo platformas tokias kaip teams, zoom ar webex. Pastarosios pritaikytos ugdymo procesui, o tai reiškia, kad mūsų atžalos įgavo technologinį pranašumą visai greitai, lyginant su kito pasaulio vaikais, kurie tokių privalumų neturi. Gebėjimas prisitaikyti dirbti iš sodybos ar kitos šalies – puikus būdas rodanti kokie mes išradingi. Tai rodo mūsų progresą.

Per 2021 m. I ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 2205 pranešimus apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Šis rodiklis jau ženkliai viršija bendrą 2020 metais gautų pranešimų skaičių – 1373.

Skaitmeninė savaitė 2021 Lietuvoje ragina ugdytis įprotį nuolat mokytis. Ekspertai sutaria, jog mokymasis prilygsta sportui, mat ir vienam ir kitam tu nuolat turi palaikyti formą. „Sportininkas treniruojasi, kad kūnas gebėtų priimti fizinį krūvį. Su mokymusi yra tas pats, tai tiesiog treniruotės, kur tu visa laiką lavini save būti imliu, kad galėtum geriau suprasti kas yra aplink tave“, - sako Elijus Čivilis, skaitmeninių technologijų ekspertas. 2021 metų akcijoje savo skaitmeninius įgūdžius treniravo net 28,2 tūkst. Lietuvos gyventojų.

O KIEK DRAUGIŠKO INTERNETO MEŠKIUKŲ SURINKSI TU?Projektas „Prisijungusi Lietuva“ pristato mobiliąją programėlę „Saugesnis internetas”. Nauja edukacinė priemonė skirta mokytis ir stiprinti žinias apie asmens duomenų apsaugą, bendravimą su internetiniais draugais, atsakingą informacijos skelbimą ir kitus svarbius saugaus elgesio internete aspektus.

COVID-19 pandemija aiškiai parodė skaitmeninių technologijų naudą ir svarbą, o kartu atskleidė ir tai, kad toli gražu ne visi žmonės moka jomis naudotis nekenkdami sau. Ekspertai pastebi, kad neretai iš naudingo įrankio internetas ir technologijos pavirsta į dar vieną problemų šaltinį, ir vis garsiau prabyla apie probleminį interneto naudojimą.

Dėl išmaniųjų technologijų naudojimo kylantys konfliktai yra viena dažniausių tėvų ir vaikų nesutarimų priežasčių. Maždaug 6 iš 10 suaugusiųjų dėl to konfliktuoja su vaikais dažniau nei kartą per savaitę, rodo Skaitmeninės etikos centro duomenys. Ekspertų teigimu, tėvai paprastai nori plėšte atplėšti savo vaikus nuo ekranų, kai yra kur kas efektyvesnių priemonių rasti sutarimui.

Mokymasis visą gyvenimą – tai daugeliui suprantamas principas, tačiau retai įgyvendinamas realybėje. Ekspertai įsitikinę, kad šalies gyventojams šioje srityje reikia gerokai pasistiebti, o kad tai pavyktų, būtina savo žinių bagaže turėti pakankamai skaitmeninių įgūdžių.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ vykdytojai kartu su Seimo kultūros komitetu kovo 19 d., penktadienį, organizuoja nuotolinę konferenciją #PrisijungusiLietuva. Ar prisijungėme?. Renginyje bus apžvelgiami skaitmeninio amžiaus iššūkiai, Lietuvos gyventojų požiūris ir pasirengimas jiems. Konferencijos dalyviai aptars galimybes skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti ir supažindins su projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatais savivaldybėse bei dalyvių įžvalgomis.

Jei tik kalbama apie šiuolaikines technologijas ir internetą, nuolat kartojama, kad jaunoji karta yra išnaršiusi skaitmeninį pasaulį ir žinių šioje srityje jai netrūksta. Tačiau kaip ir kiekvienoje istorijoje yra žodelis „bet“. Pandemija, atskleidusi daug netikėtumų apie mūsų visuomenę, parodė, kad jaunajai kartai taip pat trūksta kartais ir visiškai elementarių skaitmeninio raštingumo žinių, pavyzdžiui, kaip pasirašyti dokumentą nuotoliniu būdu.

Prisitaikymas prie aplinkos, gebėjimas mokytis ir pasiekti tikslą – tai kertiniai akmenys, ant ko šiandien laikosi dirbtinio intelekto sąvoka. Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto profesorė, UAB „Tilde informacinės technologijos“ vyr. tyrėja ir kompiuterinės lingvistikos specialistė Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė kuria dirbtinį intelektą – ji viena pirmųjų, pritaikiusių jį lietuvių kalbai.

Lietuvos moksleiviai dažniausiai lanko muzikos ar sporto būrelius, tačiau pastaruoju metu populiariausiųjų penketuke užtikrintai įsitvirtino ir informacinių technologijų užsiėmimai. Viena priežasčių – technologijoms sparčiai vystantis, tokie įgūdžiai, kaip naudojimasis jomis bei technologijų dizainas ar programavimas, tampa vis svarbesniais ir kasdienėje veikloje, ir darbo rinkoje.

Augantis susidomėjimas Saugesnio interneto savaitės akcija rodo vis didėjantį visuomenės poreikį pažinti grėsmes ir išmokti svarbiausių elgesio skaitmeninėje erdvėje taisyklių. Pasak akcijos dalyvių, nesvarbu kiek jums metų, saugus elgesys internete svarbus visiems – tiek darželinukams, tiek pradinukams, tiek jaunuoliams, tiek senjorams. Tad nenuostabu, jog nors visi akcijos renginiai vyko nuotoliniu būdu, dalyvių skaičius buvo dar didesnis nei ankstesniais metais. Akcijos veiklos sulaukė daugiau kaip 35 tūkst. peržiūrų.

Socialinių tinklų ir šiuolaikinių technologijų pritaikymo laukas nuolat plečiasi – jie naudojami ne tik pramogoms, paslaugoms ar informacijai, bet ir apsisaugant nuo nusikaltimų realiame gyvenime bei juos išaiškinant. Visagino policijos komisariato viršininko Gintaro Mažinto teigimu, socialiniai tinklai pastaruoju metu tampa svarbia bendruomenės pareigūnų bendravimo su visuomene platforma. Juose kuriasi ir saugios kaimynystės grupės, mat čia informacija sklinda itin greitai.

3D modeliavimas – profesija, kurios dėka sukuriamos virtualios realybės ir kompiuterinių žaidimų erdvės, ji dažnai naudojama ir kuriant filmus ar projektuojant įvairius objektus gamybai. Trimatės erdvės modeliuotojas Lukas Paulauskas sako, jog sunkiausia šiame darbe analizuoti ir suprasti, kaip objektai padaryti realybėje, o labiausiai džiugina, kai juos pavyksta kokybiškai atkurti skaitmeninėje erdvėje.

Septyniolikmetis vilnietis Benas Volkovas nesuka galvos, ką veiks pabaigęs mokyklą: moksleivis jau šiandien drauge su komanda kuria verslą – maisto užsisakymo platformą „Yuffi“. Savo ateitį su programavimu ir verslo kūrimu siejantis jaunuolis sako, kad mokslus ir verslą suderinti padeda laiko planavimas, bei tikina, kad geriausias laikas pradėti – šiandien.

Registrų centro duomenimis, gyventojų prisijungimų prie e. sveikatos sistemos kiekis pernai augo eksponentiškai: įprastai siekdavęs 20 tūkst. per mėnesį, praėjusių metų gruodį jis perkopė 1 mln. Tam, be abejonės, esminės įtakos turėjo prasidėjusi pasaulinė pandemija, mat gyventojai ne tik masiškai ėmė naudotis įvairiomis nuotolinėmis paslaugomis, tačiau ir pradėjo e. sveikatos sistemoje tikrintis koronaviruso testo rezultatus.

Visuomenėje garsiai kalbant apie pandemijos neigiamą pusę, dažnai pamirštama, kad ji atnešė ir teigiamų pokyčių, įsitikinęs režisierius Vytenis Pauliukaitis. Vienas tokių – pasitelkus skaitmenines technologijas plačiau susipažinti su pasauliu ir pabuvoti ten, kur realybėje ne kiekvienas gali nukeliauti.

Prie socialinių tinklų šiuo metu yra prisijungę pusė pasaulio. Vienas mažas pakeitimas ar nauja funkcija socialiniuose tinkluose pakeičia tai, kaip 3 milijardai žmonių praleis savo dieną. Socialiniai tinklai įtraukia – jie sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų naršančiųjų dėmesį. Ekspertai pataria, kad sąmoningai save stebint galima išmokti iš socialinių tinklų pasiimti tai, kas naudinga, ir nepralindėti ten visos dienos.

Skaitmeniniai įgūdžiai – kaip užsienio kalba: jei jų kasdien nenaudoji, žinios pasimiršta, todėl visiškai normalu, kad žmonės ir vėl ima mokytis kažkada jau išmoktų dalykų. Tokios nuomonės laikosi šiaulietė anglų kalbos mokytoja Asta Jogminienė, kuriai atšviežintos informacinių technologijų žinios ne sykį pravertė ir pandemijos metu savanoriaujant.

Pirmą kartą Lietuvoje vasario 8 -12 dienomis 4-6 klasių mokiniai kartu su komandomis bei jų vadovais (mokytoju, bibliotekininku ar kitu suaugusiuoju) buvo kviečiami dalyvauti Nacionalinėje saugesnio interneto viktorinoje.

Kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje kasmet vis didėja, o kibernetinio saugumo eksperto Edvino Kerzos teigimu, pastaraisiais metais padaugėjo kibernetinių atakų, kurios ne tik įsilaužia į sistemas, bet ir skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją. Pasak jo, kibernetiniai incidentai gali pakenkti tiek šaliai, tiek įmonei, tiek gyventojui, o apsisaugoti nuo jų padėtų kibernetinio saugumo taisyklių laikymasis.

73 proc. 14-18 metų jaunuolių mano, kad internete slypi grėsmės ir pavojai – tai atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ praėjusių metų pabaigoje Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas. Pandemijos metu, kai nebegalime susitikti ir bendrauti gyvai, veikla internete ir socialiniuose tinkluose yra gerokai suaktyvėjusi. Nors nebevykstame atostogauti, nerengiame vakarėlių, savo mintimis ir nuotraukomis dalijamės netgi dažniau – taip numalšiname išaugusį bendravimo alkį.