3 „Instagram“ sėkmės taisyklės pagal Algį Kriščiūną

Skaičiuojama, kad „Instagram“ per mėnesį sulaukia vieno milijardo aktyvių vartotojų visame pasaulyje. „Instagram“ iš populiarumo viršūnės vis dar nesitraukia, jame užgimsta vis naujos žvaigždės, kurios neretai žinomos tik dėl populiarumo socialiniame tinkle. Nenuostabu, kad daugelį žmonių – ypač jaunų – vilioja tokia karjera. Todėl jie suka galvas, kaip tapti sėkmingu „Instagram“ tinkle. Patarimais dalijasi menininkas, dailininkas ir fotografas Algis Kriščiūnas, kuris savo paskyroje yra subūręs per 32 tūkst. sekėjų.

Socialinių tinklų ekspertas primena, kad mandagaus elgesio taisyklės galioja ne tik realiame gyvenime, bet ir internete

Gyvo bendravimo taisyklės mums yra puikiai žinomos ir jomis visada vadovaujamės: pasisveikiname, atsisveikiname, dėkojame, neįžeidinėjame vieni kitų. Tačiau internete dažnai galima pamatyti atvirkščią variantą, kai socialinių tinklų dalyviai vienas kitą išvadina įvairiais epitetais, o naujienų portalų anoniminių komentarų skiltyse nevengiama ir keiksmažodžių. Socialinių tinklų ekspertai sako, kad virtualioje erdvėje turėtų galioti tos pačios taisyklės, kaip ir realiame gyvenime, ir tikina, kad anonimiškumas nesuteikia teisės pamiršti elementarias kultūros normas.

A. Kriščiūnas: „Savo mamai per Kalėdas dovanosiu žinias, ne daiktus“

Nenumaldomai artėja gruodis, kuomet visiems galvas susuks kalėdinių dovanų paieškos artimiesiems ir draugams. Šios šventės bus kiek kitokios dėl COVID-19 pandemijos – ne visos šeimos galės susiburti prie vieno vaišėmis nukrauto švenčių stalo. Tačiau net ir Kalėdas švenčiant virtualiai, daugelis neatsisako idėjos dovanoti.

Besinaudojančių e. paslaugomis daugėja: tai lemia paslaugos prieinamumas ir paprastumas

Pavasarinio karantino metu daugeliui viešųjų ir administracinių paslaugų persikėlus į internetinę erdvę gyventojai buvo priversti išmokti naudotis elektroninėmis priemonėmis. Šis būdas pasiteisino – didelė dalis žmonių ir toliau reikiamas paslaugas užsisako internetu. Įstaigų atstovai pripažįsta, kad pandemija dar labiau suaktyvino žmonių naudojimąsi internetinėmis paslaugomis, tiesa, duomenys rodo, kad ir iki jos šis būdas kreiptis į institucijas kasmet populiarėjo kartais.

Regioniniai hakatonai: nuo jaunų žmonių vienišumo problemos iki kibernetinio saugumo sprendimų

Rugsėjo – lapkričio mėnesiais projektas „Prisijungusi Lietuva” inicijavo kūrybines dirbtuves - hakatonus „Startuoliai, keičiantys visuomenę“, kuriuose kvietė dalyvauti jaunuolius, norinčius įvardinti ir ieškoti būdų/atsakymų kaip pasirinkti savo kraštui ar regionui aktualius klausimus. Svarbiausia užduotis, kurios ėmėsi dalyviai – kurti skaitmeninius įrankius, padedančius spręsti, jų manymu, svarbiausias socialines aktualijas.

Technologijos ir skaitmeninis raštingumas keičia neįgaliųjų gyvenimą

Išmaniosios technologijos yra reikalingos visiems, tačiau retai susimąstome, kokį reikšmingą vaidmenį jos atlieka neįgaliųjų gyvenime. Jos suteikia savarankiškumo, galimybę sutvarkyti reikalus neišėjus iš namų ir, žinoma, bendrauti. Bet ne visos svetainės ir programėlės yra draugiškos negalią turintiems asmenims, o tai apriboja pastarųjų galimybes integruotis į visuomenę.

Darbo rinkos ekspertė pataria nuotoliniam darbo pokalbiui ruoštis lyg gyvam

2020 metai į žmonijos istoriją įeis kaip pandemijos metai, o kartu su jais – pačių įvairiausių paslaugų, produktų ir veiklų persikėlimas į nuotolį. Bene daugiausiai žmonių palietęs pokytis – darbas nuotoliniu būdu, o drauge su juo į nuotolį keliasi ir darbuotojų paieška, darbo pokalbiai ir netgi naujų darbuotojų įvedimas į darbo vietą.

Ekspertė apie „TikTok“: ar norite, kad po jūsų telefoną būtų landžiojama?

„TikTok“ programėlė – šiuo metu populiariausia pasaulyje, šią vasarą perkopusi 2 milijardų parsisiuntimų ribą. Tačiau pasaulis rimtai sunerimęs dėl jos galimai keliamų grėsmių, o pavienės šalys netgi imasi ją drausti. Iš pažiūros nekaltas socialinis tinklas, kuriame naudotojai dalinasi linksmais vaizdo įrašais, kaltinamas neteisėtų duomenų rinkimu ir grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Ar „TikTok“ grėsmės – realios ir kokios jos?

Sėkmės istorija: kaip senjorė Natalija tapo „Youtube“ žvaigžde

73-ejų Natalijai Dzičkancienei iš Vilniaus skaitmeninis pasaulis niekada nebuvo svetimas, naršydama internete ir bendraudama socialiniuose tinkluose ji jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Todėl susikūrusi „Instagram“ paskyrą moteris tikrai nesitikėjo išgarsėti – ji paprasčiausiai norėjo su pasauliu dalintis savo nuotraukomis.

Jaunuoliai hakatonuose savo idėjomis kuria Lietuvą

Įsivaizduokite, kad esate moksleivis, norintis išspręsti vieną ar kitą aktualią socialinę problemą, tačiau neturite iki galo išgrynintos idėjos, be to, jums trūksta žinių, kaip kilusią mintį reikėtų realizuoti, nuo ko pradėti, o kas gali patarti – neįsivaizduojate.

Į daržą – su išmaniuoju telefonu: padės susiplanuoti darbus ir atpažinti piktžoles

Beveik prieš du šimtus metų Anglijoje buvo išleistas pirmasis pasaulyje sodininkams skirtas žurnalas. Šiandien augalų mylėtojai gali rinktis iš šimtų skirtingų periodinių leidinių, dedikuotų sodininkystei, tačiau daugelis dažniausiai atsiverčia ne popierinius, o internetinius puslapius. Nenuostabu – į paieškos sistemą įvedus rūpimą klausimą, atsakymas pateikiamas akimirksniu, be to, internetas siūlo begales naudingų nuorodų, padedančių susiplanuoti sodo darbus, pasirinkti tinkamiausią laiką jų sodinimui, patariančių, kokie augalai dera tarpusavyje.

Pandemija koreguoja akcijos „Senjorų dienos internete 2020“ formatą: akcija skaitmeninėje erdvėje ir daug praktinių patarimų

Auga internetu besinaudojančių vyresnių žmonių skaičius – Lietuvos statistikos departamento duomenimis šiemet internetu naudojosi 46 proc. 65–74 metų šalies gyventojų. Palyginti su praėjusių metų situacija, pastebimas 6 proc. augimas. Didėjant technologijomis besidominčių senjorų skaičiui, auga ir mokymų saugiai jomis naudotis poreikis. Pastebint vyresnių žmonių norą tobulėti, jau trečius metus iš eilės organizuojama nemokama akcija „Senjorų dienos internete 2020“.

Penkiolikmetė e. skautė: „Net ir kompiuterio pelės valdymas kai kam gali tapti sudėtingu iššūkiu“

15-metė Gintarė Skiezgilaitė neturėjimu ką veikti laisvalaikiu nesiskundžia – ji piešia, mėgsta gaminti, daug skaito ir bendrauja su lankytojais, užsukančiais į Klaipėdos rajono Lapių kaimo biblioteką įgyti ar pagilinti skaitmeninių įgūdžių. Mergina juokiasi, kad e. skauto veikla naudinga ir jai pačiai – kartais žmonės už suteiktas žinias ir konsultacijas apie išmaniuosius įrenginius Gintarei atsidėkoja ir pyragais.

Startuoliai: kaip jaunuolių idėjos tampa verslu, išgyvenančiu ir pasaulinę pandemiją?

COVID-19 pandemija sujaukė daugelio verslų planus, ji taip pat paveikė ir startuolių ekosistemą. Nors startuoliai ir susidūrė su įvairiais iššūkiais, nemaža dalis jų sugebėjo šioje sudėtingoje situacijoje rasti naujų sprendimų, pakoreguoti savo veiklos modelį, o tai padėjo ne tik išgyventi, bet kai kuriais atvejais ir sėkmingai išnaudoti esamą situaciją.

STEAM centrai Lietuvoje: gerins švietimo rezultatus ir skatins moksleivius tyrinėti pasaulį

2022 metais Vilniuje duris atverti turėtų pirmasis šalyje STEAM centras, kuris sieks populiarinti gamtos ir tiksliuosius mokslus. Nors jame įsikurs net 8 laboratorijos, kurios bus atviros moksleiviams, centras taip pat rūpinsis mokytojų kvalifikacijos kėlimu bei suteiks galimybes čia dirbti mokslininkams. STEAM, apimantis gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką, į švietimo sektorių atneša integruotą mokymąsi, kur įgyjamas žinias siekiama iškart pritaikyti praktiškai.

Nuotykių architektas: kaip pomėgis žaisti kompiuterinius žaidimus tapo profesija

Darius Kniūkšta prisistato kaip nuotykių architektas – būtent taip jis vadina savo profesiją, kurioje didžiąją dalį veiklos užima kūryba ir vaizdo žaidimų integravimas į edukaciją. Organizacijos „Trys Kubai“ įkūrėjas ir vadovas įsitikinęs, jog iš bet kokios mylimos veiklos įmanoma susikurti svajonių darbą, net jei ta veikla – iš pažiūros naudos neduodantys kompiuteriniai žaidimai.

Lietuvos jaunimas – tarp geriausius skaitmeninius įgūdžius turinčių jaunuolių Europoje

Dėl COVID-19 pandemijos didžioji dalis moksleivių ir studentų Europoje pavasarį užvėrė mokyklų bei universitetų duris bei persikėlė mokytis į namus. Prasidėjus mokymuisi nuotoliniu būdu kilo karštos diskusijos apie nepakankamus mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Šiemet paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad 80 proc. 16-24 metų jaunuolių Europos Sąjungoje (ES) turi bazinius ar aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius.

Kaip išvengti nugaros skausmų dirbant su kompiuteriu: kineziterapeutė pataria išbandyti „dvigubo pagurklio“ pratimą

Nugaros skausmai yra viena iš dažniausių nedarbingumo priežasčių. Amerikos chiropraktikų asociacijos duomenimis, pusė darbingo amžiaus amerikiečių teigia patiriantys nugaros skausmus. Kad vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių skundžiasi tokiais negalavimais, pritaria ir mūsų šalies sveikatos specialistai ir sako, kad tokių problemų dažnu atveju galima išvengti išmokus sėdėti taisyklingai ir daugiau judant.

Kibernetinio saugumo ekspertas: apie „Zoom bombardavimą“, nepasitikėjimo taisyklę ir asmeninę atsakomybę

Netylant kalboms, kad netrukus gali pasikartoti pavasarinis nuotolinio mokymosi scenarijus, kibernetinio saugumo ekspertai ragina mokyklų bendruomenes, moksleivius bei jų tėvus pasirūpinti, kad nuotolinės pamokos netaptų galimybe internetiniams nusikaltėliams. Specialistų teigimu, skaitmeniniame amžiuje kibernetinio saugumo principus internete turėtume žinoti bei taikyti taip pat, kaip ir kelių eismo taisykles gatvėje.

E. skautai kviečiami į IT kūrybines dirbtuves

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų jau 1500! Tikrai džiaugiamės, jog sužadinome jaunuolių norą savanoriškai padėti žmonėms prisijaukinti skaitmenines technologijas. Tačiau vieno pašaukimo atradimas skatina eiti toliau ir nerti į naujus iššūkius. Todėl projekto komanda e. skautus kviečia dalyvauti hakatone ir savo idėjomis kurti Lietuvą.

Neuromokslininkas: „Vyresniame amžiuje sunkiau mokytis tik tada, kai prarandame motyvaciją ką nors keisti“

Palaikant smegenų aktyvumą – dirbant kompiuteriu, žaidžiant žaidimus, užsiimant rankdarbiais ar bendraujant – galima sumažinti atminties praradimo riziką. Tai rodo „Mayo“ klinikos mokslininkų grupės tyrimas, praėjusiais metais publikuotas žurnale „Neurology“. Suprastėjusi atmintis signalizuoja pažinimo funkcijų sutrikimą, o tai gali būti ir demencijos ar Alzhaimerio ligos pradžia. Tačiau įdarbinant smegenis įmanoma išlaikyti aštrų protą ir vyresniame amžiuje. Pasak tyrėjų, ir žmonės, kuriems daugiau nei 70-imt, gali pasiekti rezultatų.

Virtualios realybės technologijos – ateities žurnalistų darbo įrankis

Įsivaizduokite, kad akimirksniu atsiduriate galingo uragano apsupty, karinio konflikto teritorijoje ar astronautų rengimo centre ir galite savo akimis pamatyti, kas vyksta aplinkui. Tokią galimybę suteikia virtualios realybės žurnalistika, leidžianti žmogui ne tik žiūrėti informacinį reportažą, bet pajusti, kad jis tarsi pats atsidūrė tame reportaže rodomame pasaulyje ir savo akimis mato ten vykstančius įvykius. Tarptautinės televizijos „Al Jazeera“ virtualios realybės dokumentikos studijos „AJ Contrast“ vyresniosios prodiuserės Viktorijos Mickutės teigimu, virtualios realybės žurnalistikos esmė ir yra technologijų panaudojimas įtaigesniems pasakojimams kurti.

Skaitmeninėje erdvėje pagalbos prašome drąsiau – apklausa

Naujų įgūdžių įgyti norintys žmonės vis drąsiau kreipiasi pagalbos ir pamažu atsikrato gėdos klausti. Tą parodė liepą bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios visuomenės apklausos rezultatai – palyginti su prieš metus atliktu analogišku tyrimu, 16 proc. daugiau gyventojų drąsiau prašo pagalbos, kurios prireikia naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, programėlėmis ar internetu.

Joana Bartaškienė: „Judėjimas ir technologijų naudojimas daro stebuklus – senjorai jaunėja akyse“

Mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra fiziškai aktyvūs ir reguliariai sportuoja – naujausiais suaugusiųjų gyvensenos tyrimo duomenimis, tik 40,5 proc. žmonių užsiima fizine veikla bent po 30 min. 5 dienas per savaitę, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė, daugkartinė sportinės gimnastikos čempionė ir sporto ambasadorė Joana Bartaškienė sako, kad laiko sportui atrasti turėtų kiekvienas, juo labiau, kad galimybių tai daryti šiandien yra begalės.

Pirmieji bendruomenių įtinklinimo rezultatai

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ bendruomenių nariai jau gali įvertinti įtinklinimo veiklų naudą. Pirmosios bendruomenės įgyvendino savo idėjas, padėsiančias plėtoti jų veiklą naudojant informacines technologijas.