Aktualijos

Skaitmeninėje erdvėje, kaip ir realiame gyvenime, dažnai susiduriame su socialine inžinerija, kai bandoma pasinaudoti žmonių psichologijos ypatybėmis. Įvairios reklamos siūlo trumpalaikes nuolaidas, ragina skubiau pirkti, apsispręsti daug negalvojus. Kaip atskirti patikimą informaciją nuo melagingos? Tęsiame kritinio mąstymo patarimų ciklą.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pranešė, kad 2021 metais interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo net 3558 pranešimus apie draudžiamą ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Tai iki šiol didžiausias tokių pranešimų skaičius, 2,6 karto viršijantis buvusį 2020 m. Per praėjusius metus RRT specialistai ištyrė daugiau nei pusantro tūkstančio pasitvirtinusių pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus ir apie šiuos pažeidimus informavo kitų šalių interneto karštąsias linijas, tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE nares.

Daugybė informacijos internete, ypač socialiniuose tinkluose, atrodo tarsi teisinga, tačiau nebūtinai tokia yra. Melaginga informacija - tai netikri „faktai“, prasimanymai ar klastotės, sukurtos siekiant sąmoningai dezinformuoti ar apgauti skaitytojus. Kaip skelbia „Eurostatas“, tik 11 proc. Lietuvos gyventojų tikrina klaidinančius ar abejotinus faktus, skelbiamus socialiniuose tinkluose arba naujienų svetainėse, ir tai yra mažiausia dalis iš visų ES šalių gyventojų.

Per pastaruosius keletą metų internetas tapo būtina priemone kasdienėms veikloms atlikti – naudodamiesi internetu mes mokomės, dirbame, bendraujame, leidžiame laisvalaikį. Tačiau, šalia visų naudingų dalykų, virtualioje erdvėje susiduriame ir su pavojais – auga sukčiavimo internetu mastai, skelbiamas žalingas nepilnamečiams turinys, plinta elektroninės patyčios, tampa lengviau prarasti savo asmens duomenis, prie ekranų praleidžiame reikšmingą dienos dalį.

Kaip ir realiame pasaulyje, skaitmeninėje erdvėje susiduriame su įvairiausiais žmonėmis. Tik interneto anonimiškumas sudaro didesnes galimybes apsimesti kitu asmeniu, skleisti netikrą informaciją, išvilioti duomenis, gundo elgtis neetiškai. Todėl labai svarbu skaitmeninėje erdvėje elgtis saugiai, sugebėti laiku atpažinti netikrą informaciją bei įtartiną elgesį.

Vasario 8 d. vyksianti Saugesnio interneto diena minima jau beveik 200 pasaulio šalių. Iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį, ypač vaikų ir jaunuolių, naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis. Lietuvoje šiai iniciatyvai jau tradiciškai skiriama visa savaitė, kurios metu viešosios bibliotekos, mokyklos bei kitos organizacijos rengia įvairias šviečiamąsias veiklas ir tiesiogines interneto transliacijas tiek vaikams ir jaunimui, tiek vyresnio amžiaus žmonėms skirtomis saugumo temomis.

Europos Komisija paskelbė, kad savo skaitmeninius įgūdžius jau galima pasitikrinti pasinaudojus „DigSAT“ įsivertinimo priemone, kurią galima rasti tiek Europos skaitmeninių įgūdžių informavimo sistemos, tiek ir „Europass“ svetainėse. Kiekvienas gali laikyti skaitmeninių įgūdžių testą, jo rezultatą įrašyti savo paskyroje ir pasinaudoti aukštos kokybės mokymo galimybėmis iš Skaitmeninių įgūdžių informavimo sistemos katalogo.

Naršydami internete, dalyvaudami socialiniuose tinkluose ar žiūrėdami laidas susiduriame su galybe tikros, kartais abejotinos, o dažnai – ir klaidinančios informacijos. Kaip atskirti patikimą informaciją nuo melagienų? Tęsiame kritinio mąstymo patarimų ciklą, kuriuos žinodami ir taikydami galėsite atsispirti netikrai informacijai. Labai svarbu įsitikinti, ar jūsų dėmesį patraukusios informacijos autorius yra patikimas. Jei straipsnio autorius nenurodytas, gali būti, kad tai redakcijos nuomonė, bet gali būti ir reklaminis, kieno nors užsakytas straipsnis, o kartais – ir prasimanymas, už kurio turinį niekas nenori būti atsakingas. Net jei autorius nurodytas, verta patikrinti, ar jis yra realus asmuo, rašęs panašiomis temomis patikimoje žiniasklaidoje.

Dėl pandemijos keliamų iššūkių visi daugiau laiko praleidžiame skaitmeninėje erdvėje, didelę dalį susitikimų pakeitė bendravimas socialiniuose tinkluose, o apsilankymus prekybos centruose bei restoranuose – apsipirkimas elektroninėse parduotuvėse bei užsakymai pristatymo tarnybų programėlėse. Pernai net 65,2 proc. interneto vartotojų bendravo socialiniuose tinkluose, tarp jų 25,3 proc. buvo 65-74 m. amžiaus grupėje.

Naršydami internete, dalyvaudami socialiniuose tinkluose ar žiūrėdami laidas susiduriame su galybe tikros, kartais abejotinos, o dažnai - ir klaidinančios informacijos. Kaip atskirti patikimą informaciją nuo melagienų? Pradedame kritinio mąstymo patarimų ciklą, kuriuos žinodami ir taikydami išmoksite atsispirti netikrai informacijai. Daugeliui žmonių, o ypač vyresnio amžiaus, spausdintas ar kitas viešai paskelbtas žodis daro didelį įspūdį ir jie linkę juo besąlygiškai tikėti.

Kaip pranešė Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Europos Komisija paskelbė naujus Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatus, rodančius Lietuvos padarytą skaitmeninę pažangą, susijusią su žmogiškuoju kapitalu, plačiajuosčiu ryšiu, skaitmeninių technologijų integravimu įmonėse ir skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis. 2021 m. DESI duomenimis, Lietuva užima 14-ą vietą tarp 27 ES valstybių narių ir viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį, pralenkusi Latviją (17 vietą), tačiau atsiliekanti nuo Estijos (7 vieta). Šie rodikliai apskaičiuoti remiantis ES valstybių 2017-2020 m. statistiniais duomenimis.

Skaitmenizacija yra viena iš labiausiai šiandien aptarinėjamų temų bei vienas iš trijų pagrindinių 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų. Skaitmenizavimo tikslų bus siekiama naudojant tiek Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonę gražiu lietuvišku pavadinimu NAUJOS KARTOS LIETUVA, tiek naujojo ES struktūrinių fondų periodo lėšas, tiek valstybės biudžeto lėšas. Ar planuojamas tik paslaugų perkėlimas į e. erdvę ir sistemų kūrimas? Ar skaitmenizacijos prioritetas neužmiršo žmogiškojo kapitalo ir piliečio, kuris bus tų naujųjų procesų organizatorius, dalyvis ir vartotojas? Ar sulauks jis valstybės pagalbos pilnaverčiam dalyvavimui šiuose procesuose?

Įveikdami pandemijos keliamus iššūkius, Lietuvos gyventojai vis plačiau pasitelkia internetą – palyginti su praėjusiais metais, net 9 procentiniais punktais padaugėjo vyresnio (65–74 metų) amžiaus gyventojų, besinaudojančių internetu, dalis. Vienas iš pagrindinių naudojimosi internetu tikslų – gauti informaciją, susijusią su sveikatos priežiūra. Tuo domėjosi net 65,1 proc. visų interneto vartotojų.

Bendravimas socialiniuose tinkluose dažnai sąlygoja dalijimąsi dideliu kiekiu asmeninės informacijos. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) beveik kiekvieną dieną sulaukia pagalbos prašymų ir klausimų iš socialinių tinklų naudotojų. 2020 metais jiems suteikta daugiau kaip 600 konsultacijų dėl užgrobtų paskyrų, prarastų prisijungimo prie paskyros duomenų, neteisėto asmeninės informacijos naudojimo bei socialinių tinklų paskyrų privatumo nustatymų. Dalijantis asmenine informacija, labai svarbu suprasti su tuo susijusį privatumo praradimą.

Visi be išimties kibernetinio saugumo specialistai ragina gyventojus turėti stiprius ir unikalius paskyrų slaptažodžius. Nesvarbu, ar tai asmeninė, ar darbui reikalinga paskyra, jei vartotojai naudoja silpnus slaptažodžius, neapsaugoti arba prastai apsaugoti skaitmeniniai duomenys ir interneto paslaugos dažnai yra pažeidžiamos. Didėjant susirūpinimui dėl duomenų pažeidimų, organizacijos turėtų nuolat skatinti darbuotojus imtis būtinų slaptažodžio apsaugos priemonių, siekiant išvengti bet kokių kibernetinio saugumo nelaimių.

Per 2021 m. III ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 222 pranešimus apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete rastą draudžiamą skleisti informaciją, t. y. informaciją, kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir kuria iš vaikų ar suaugusių tyčiojamasi, jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, neįgalumo, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pan., taip pat apie neteisėtą asmeninės informacijos skelbimą.

Nėra abejonių, kad pandemijos sukeltas perėjimas iš biuro į nuotolinį darbą buvo pagrindinis veiksnys, paskatinęs išaugusį kibernetinių nusikaltėlių aktyvumą. Kibernetinio saugumo specialistai vos per naktį turėjo apsaugoti naujas darbo vietas, skaitmeninius darbo įrankius, sistemas, įrenginius. Ir ten, kur didžioji pasaulio dalis matė krizę, kibernetiniai nusikaltėliai pamatė galimybę – tai atspindi per šį laikotarpį patirtų organizacijų atakų lygis. Tarp šių nusikaltėlių elektroninis paštas išlieka populiariausiu būdu įsilaužti į įvairias kibernetinės apsaugos sistemas.

Jei manote, kad kibernetinio saugumo atakos užšifruojančios jūsų duomenis ir reikalaujančios išpirkų už juos (angl. ransomware) gresia tik didžiosioms pasaulio įmonėms ar institucijoms, tai jūs stipriai apsirinkate. Nuo šių atakų nukenčia tiek verslo atstovai, tiek viešasis sektorius, tiek ir eiliniai žmonės. Kibernetinio saugumo specialistai šias atakas įvardija kaip vienas grėsmingiausių ir sutartinai ragina reikalaujamų išpirkų nemokėti, nes užšifruotus duomenis, net ir sumokėjus išpirką, ne visada įmanoma atgauti.

Kibernetinis saugumas – vienas didžiausių skaitmeninio amžiaus iššūkių, nes informacija bei duomenys yra brangus turtas. Pastebima, jog sparčiai didėja socialinės inžinerijos atakų, o kibernetiniai sukčiai gilinasi į žmogaus psichologiją ir tyrinėja dienos ritmą, siekdami įveikti žmogaus budrumą. Naujausias tyrimas atskleidė, jog piktavaliai internete ne tik naudoja sukčiavimo (angl. phishing) atakas, bet jie tai daro sąmoningai pasirinktu laiku. Praėjo virusų prisegtuose failuose laikai, atėjo šešėlinių nuorodų amžius. Todėl neatsitiktinai spalis, Europos kibernetinio saugumo mėnuo, pasitinka Europos gyventojus šūkiu „Prieš spausdamas – pagalvok!“

Kad ir kokiais milžinų žingsniais keliautume link skaitmenizacijos, gyvas susitikimas žmogaus su žmogumi ne mažiau svarbus. Todėl projekto „Prisijungusi Lietuva“ komanda nuo pat pirmųjų projekto dienų vyko į skaitmenines misijas visoje Lietuvoje. Projekte dalyvaujančių bendruomenių pageidavimu organizavome 250 interaktyvių renginių visose apskrityse.

Pusantrų pandemijos metų parodė, kad skaitmeninis raštingumas itin svarbus norint būti konkurencingu darbo rinkoje. Vis tik ekspertai pastebi, kad skaitmeninio raštingumo Lietuvos gyventojams dar trūksta, o šios srities žinių stoka koją pakiša kone pusei darbo ieškančių gyventojų.

Prieš trejus metus pradėtas vykdyti projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė” („Prisijungusi Lietuva“) išsikėlė ambicingą tikslą – padėti gyventojams išmokti veiksmingai, saugiai, atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis bei internetu ir jo teikiamomis galimybėmis. Finišo tiesiąją projektas pasiekė išties džiuginančiais rezultatais – projekte naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) mokėsi daugiau negu 104 tūkst. Lietuvos gyventojų, o visose projekto veiklose dalyvavo per 500 tūkst. žmonių.

Statistika rodo, kad daugiau kaip pusei darbo neturinčių asmenų nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Laidoje aiškinamasi, kokios galimybės Lietuvoje mokytis, taip pat aptariami bibliotekose įgyvendinami projektai, skirti ne tik neturintiems skaitmeninių įgūdžių, bet ir pažengusiems vartotojams. Laidoje kalbinamos Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė ir Lietuvos M. Mažvydo bibliotekos Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Žydrė Vėtienė

Karjeros specialistai įspėja tuos, kurie tikisi turėti vieną profesiją visam gyvenimui jau dabar keisti šį mąstymą ir ruoštis mokytis visą gyvenimą, jei nori ir toliau išlikti paklausūs darbo rinkoje. Ko reikia, kad mokymasis visą gyvenimą taptų savaime suprantama norma? Apie tai diskutuoja Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos valdybos pirmininke dr. Vilija Lukošūnienė ir tos pačios asociacijos ekspertas Arūnas Bėkšta.

Pandemija stipriai pakoregavo dažno iš mūsų darbo įpročius: jei anksčiau nuotolinis darbas atrodė tik novatoriška idėja, šiandien daugeliui tai tapo kasdiene realybe. Specialistai tikina: pokyčiai – naudingi, jei tik išmoksime suteiktas pamokas.

Stebimas reikšmingas gebėjimo naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) augimas bei noro tobulinti turimus įgūdžius šioje srityje didėjimas. Jau trejetą metų Lietuvos gyventojus skatinantis nemokamai įgyti skaitmeninio raštingumo įgūdžius projektas „Prisijungusi Lietuva“ pasiekė finišo tiesiąją. Organizatoriai skaičiuoja, kad projekte naudoti IRT mokėsi daugiau negu 103 tūkst. Lietuvos gyventojų, o visose projekto veiklose dalyvavo per 400 tūkst. žmonių.

Projektas „Prisijungusi Lietuva“ pristato žaidimą išmaniesiems įrenginiams „Redakcija 2030“. Žaidimas padeda ugdyti kritinį mąstymą ir žaidėjų gebėjimą atskirti tiesą nuo melo, tikras naujienas nuo melagienų.

Laikai, kuomet darbo žmonės ieškodavo skelbimų lentose ar laikraščių skelbimuose, jau praeityje. Šiai dienai viskas persikėlė į virtualią erdvę: internete ieškome naujų profesinio kelio galimybių, o radę dėmesio vertą pasiūlymą, gyvenimo aprašymą siunčiame elektroniniu paštu. Pandemijos metu į virtualią erdvę persikėlė net ir patys darbo pokalbiai, tad skaitmeninis raštingumas tapo būtinybe net ir tiems, kuriems darbe kompiuterinių žinių ne itin prisireikia.

Vis dažniau pasigirsta kalbos apie kibernetinį saugumą, tapatybės vagystes ir nutekinamą informaciją, tačiau, kaip sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ lektorė Gabija Ščiukauskaitė, mokanti įmonių darbuotojus saugiai elgtis internete, retas žino, kaip atrodo saugus slaptažodis ir ar kodėl nereikėtų skubėti atidaryti gautos nuorodos. „Atrodo, kad tai turėtų būti žinoma visiems, tačiau patirtis rodo, jog dar daug kur turime tobulėti“, - įsitikinusi ji.

Nors vasarą dėl internetinių sukčių veiklos patiriami nuostoliai mažesni, statistika nedžiugina: pačių incidentų daugėja, o sukčiai tampa sumanesni, apgaulei pasitelkia įžūlesnius būdus. Vien per pirmąjį metų pusmetį užfiksuota daugiau nei tūkstantis incidentų, kurių metu iš gyventojų apgaulės būdu buvo išvilioti pinigai. Realūs skaičiai, anot specialistų, kur kas didesni, mat dažnu atveju apie apgaules gyventojai tiesiog nepraneša.

Ekspertai teigia, kad elektroninių sukčių atakos darosi vis intensyvesnės. Fiksuojamų incidentų skaičius ir nuostoliai per metus ūgtelėjo dvigubai. Vien šiemet per pirmąjį pusmetį iš Lietuvos gyventojų išviliota daugiau kaip 5 milijonai eurų. Kas ir kodėl dažniausiai tampa internetinių sukčių aukomis? Ar yra būdų nuo jų apsisaugoti? Laidoje dalyvauja asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Rita Šukytė ir Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto narys, „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos ekspertas Linas Sadeckas. Laida parengta bendradarbiaujant su projektu „Prisijungusi Lietuva“.

Pandemija neabejotinai pakoregavo darbo įpročius. Tokį modelį, kuomet darbuotojas gali derinti darbą iš biuro ir nuotoliniu būdu, oficialiai priima vis daugiau įmonių, o ir patys darbuotojai, regis, neskuba grįžti į biurus. Vis dėlto kartu su šia tendencija kyla ir saugumo problemų, grėsmių dėl dažnėjančių kibernetinių atakų.

Darbo rinkoje pastaruoju metu pokyčių netrūko. Prisitaikyti prie besikeičiančios darbo aplinkos turėjome ir dėl koronaviruso pandemijos, ir vis didėjančio informacinių technologijų poreikio. Tačiau bene didžiausi iššūkiai teko vyresnio amžiaus darbuotojams. Pasak Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo direktorės Audronės Biguzienės, 50 metų ir vyresniems žmonėms, kurie šiuo metu sudaro didžiausią darbo neturinčių asmenų grupę, koją pakiša baimė ir įgūdžių stoka, tačiau yra būdų tai pakeisti.

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais, Lietuvoje trūko apie 13 tūkst., informacinių komunikacinių technologijų specialistų. Technologijų pasaulis apima labai platų spektrą profesijų ir vis dėlto jame dirba tik 20 proc. moterų. Moterys ir technologijų sektorius – ar vis dar šie du „dalykai“ yra nesuderinami? Ko reikia, kad moterys drąsiau ryžtųsi laužyti stereotipus?

Skaitmeninio raštingumo klasėse norinčiųjų tobulėti ir įgyti naujų skaitmeninių žinių netrūksta. Vyresnis amžius – ne priežastis sustoti mokytis naujų dalykų, – įsitikinę projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatoriai, tad jų organizuojamuose nemokamuose mokymuose dalyvauja ne tik jaunimas ir vyresnio amžiaus darbingi žmonės, bet ir į pensiją jau išėję gyventojai.

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.