Pamokėlė „Sveikatos paslaugos internetu“

Bendravimas socialiniuose tinkluose dažnai sąlygoja dalijimąsi dideliu kiekiu asmeninės informacijos. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) beveik kiekvieną dieną sulaukia pagalbos prašymų ir klausimų iš socialinių tinklų naudotojų. 2020 metais jiems suteikta daugiau kaip 600 konsultacijų dėl užgrobtų paskyrų, prarastų prisijungimo prie paskyros duomenų, neteisėto asmeninės informacijos naudojimo bei socialinių tinklų paskyrų privatumo nustatymų. Dalijantis asmenine informacija, labai svarbu suprasti su tuo susijusį privatumo praradimą.

Visi be išimties kibernetinio saugumo specialistai ragina gyventojus turėti stiprius ir unikalius paskyrų slaptažodžius. Nesvarbu, ar tai asmeninė, ar darbui reikalinga paskyra, jei vartotojai naudoja silpnus slaptažodžius, neapsaugoti arba prastai apsaugoti skaitmeniniai duomenys ir interneto paslaugos dažnai yra pažeidžiamos. Didėjant susirūpinimui dėl duomenų pažeidimų, organizacijos turėtų nuolat skatinti darbuotojus imtis būtinų slaptažodžio apsaugos priemonių, siekiant išvengti bet kokių kibernetinio saugumo nelaimių.

Per 2021 m. III ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 222 pranešimus apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete rastą draudžiamą skleisti informaciją, t. y. informaciją, kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir kuria iš vaikų ar suaugusių tyčiojamasi, jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, neįgalumo, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pan., taip pat apie neteisėtą asmeninės informacijos skelbimą.

Nėra abejonių, kad pandemijos sukeltas perėjimas iš biuro į nuotolinį darbą buvo pagrindinis veiksnys, paskatinęs išaugusį kibernetinių nusikaltėlių aktyvumą. Kibernetinio saugumo specialistai vos per naktį turėjo apsaugoti naujas darbo vietas, skaitmeninius darbo įrankius, sistemas, įrenginius. Ir ten, kur didžioji pasaulio dalis matė krizę, kibernetiniai nusikaltėliai pamatė galimybę – tai atspindi per šį laikotarpį patirtų organizacijų atakų lygis. Tarp šių nusikaltėlių elektroninis paštas išlieka populiariausiu būdu įsilaužti į įvairias kibernetinės apsaugos sistemas.

Jei manote, kad kibernetinio saugumo atakos užšifruojančios jūsų duomenis ir reikalaujančios išpirkų už juos (angl. ransomware) gresia tik didžiosioms pasaulio įmonėms ar institucijoms, tai jūs stipriai apsirinkate. Nuo šių atakų nukenčia tiek verslo atstovai, tiek viešasis sektorius, tiek ir eiliniai žmonės. Kibernetinio saugumo specialistai šias atakas įvardija kaip vienas grėsmingiausių ir sutartinai ragina reikalaujamų išpirkų nemokėti, nes užšifruotus duomenis, net ir sumokėjus išpirką, ne visada įmanoma atgauti.

Kibernetinis saugumas – vienas didžiausių skaitmeninio amžiaus iššūkių, nes informacija bei duomenys yra brangus turtas. Pastebima, jog sparčiai didėja socialinės inžinerijos atakų, o kibernetiniai sukčiai gilinasi į žmogaus psichologiją ir tyrinėja dienos ritmą, siekdami įveikti žmogaus budrumą. Naujausias tyrimas atskleidė, jog piktavaliai internete ne tik naudoja sukčiavimo (angl. phishing) atakas, bet jie tai daro sąmoningai pasirinktu laiku. Praėjo virusų prisegtuose failuose laikai, atėjo šešėlinių nuorodų amžius. Todėl neatsitiktinai spalis, Europos kibernetinio saugumo mėnuo, pasitinka Europos gyventojus šūkiu „Prieš spausdamas – pagalvok!“