STEAM centrai Lietuvoje: gerins švietimo rezultatus ir skatins moksleivius tyrinėti pasaulį



2022 metais Vilniuje duris atverti turėtų pirmasis šalyje STEAM centras, kuris sieks populiarinti gamtos ir tiksliuosius mokslus. Nors jame įsikurs net 8 laboratorijos, kurios bus atviros moksleiviams, centras taip pat rūpinsis mokytojų kvalifikacijos kėlimu bei suteiks galimybes čia dirbti mokslininkams. STEAM, apimantis gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką, į švietimo sektorių atneša integruotą mokymąsi, kur įgyjamas žinias siekiama iškart pritaikyti praktiškai.

Dr. Arūnas Poviliūnas.

Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išleistos „Švietimo būklės apžvalgos 2019“ duomenimis, laikiusiųjų gamtos mokslų, fizikos, chemijos ir informacinių technologijų valstybinius brandos egzaminus dalis 2018 m. nesiekė 10 proc. Leidinyje teigiama, jog mažėjant besirenkančiųjų tokias svarbias šalies raidai studijų kryptis, kaip inžinerija, informatika bei fiziniai mokslai, nebus galimybių užtikrinti šalies inžinerinės pramonės atsinaujinimo ir pažangios mokslo raidos.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas dr. Arūnas Poviliūnas į STEAM mokymą žiūri kiek plačiau nei tiesiog kaip į rinkos poreikių patenkinimą. „Kalbant apie Lietuvą, STEAM orientuojasi į gamtos ir tiksliųjų mokslų stiprinimą bei integraciją į darbo rinką, tačiau ne mažiau svarbus ir tvarumo aspektas: mokymas turėtų būti orientuotas ne į ekstensyvią gamybą, bet į tvarų vartojimą. STEAM galėtų būti suvokiamas kaip būdas reformuoti visą gamtos mokslų mokymą mūsų švietimo srityje“, – teigia VU profesorius.

Tiesa, jis pasakoja, kad STEAM filosofija atsirado būtent dėl minėtos ekstensyvios plėtros ir varžymosi Šaltojo karo metu. Tarybų Sąjungai 1957 metais paleidus pirmąjį dirbtinį žemės palydovą „Sputnik–1“, į tai reaguodama JAV pirmiausia investavo į švietimo sistemą, skirdama didelį dėmesį gamtos ir tiksliesiems mokslams.

Tikisi pagerinti mokslo rezultatus

Tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų (TIMSS, PISA) duomenimis, aukščiausius gamtos mokslų rezultatus pasiekia šalys, kurių mokyklos nejaučia išteklių trūkumo, yra aprūpintos mokslinėmis laboratorijomis ir kitomis mokymo priemonėmis. Todėl tikimasi, kad STEAM centras prisidės ne tik prie didesnio moksleivių sudominimo gamtos ir tiksliaisiais mokslais, bet ir prie geresnių jų rezultatų. Remiantis Tarptautinės moksleivių vertinimo programos (PISA) tyrimais, Lietuvos vaikų gamtamokslinis ir matematinis raštingumas atsilieka nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) šalių vidurkio (tiriamos 79 šalys).

Pasak A. Poviliūno, Vilniaus STEAM centre vykdomos veiklos bus skirtos stiprinti moksleivių praktiniams gebėjimams, kūrybiškumo, iniciatyvumo, verslumo ir lyderystės kompetencijoms. „Ugdymas šiame centre bus tiek neformaliojo, tiek formaliojo ugdymo dalis: čia ateis mokiniai, kurie mokosi gamtos mokslų, atlikti eksperimentines užduotis, tyrimus ir laboratorinius darbus; susipažinti ir pabendrauti su mokslininkais“, – sako pašnekovas.

Nauda ir mokytojams, ir mokslininkams

Kaip pasakoja A. Poviliūnas, visame pasaulyje STEAM centrai steigiami prie universitetų – ne išimtis ir Vilnius. Čia STEAM centras steigiamas Vilniaus universiteto kartu su Vilniaus miesto savivaldybe. Tiesa, toks centras bus ne vienintelis Lietuvoje: jų iš viso planuojama atidaryti 10 – didžiuosiuose šalies miestuose ir regionuose. Pastaruosiuose bus įrengiamos 4 laboratorijos – chemijos, fizikos, biologijos, informatikos – kuriose bus sudaromos sąlygos 5-12 klasių mokiniams mokytis tyrinėti pasaulį.

Didžiuosiuose miestuose centrai bus didesni ir laboratorijų bus daugiau, o Vilniaus STEAM centras išskirtinis dėl dviejų aspektų. Pirma, jis įsikurs rekonstruotame planetariumo pastate, o antra – jame bendradarbiaus ugdymo procesus ir psichologinę vaiko raidą tyrinėjantys mokslininkai.

„Gamtos mokslų mokslininkai tyrinėja gamtą, chemikai – cheminius procesus, fizikai – fizikinius ir panašiai. O Filosofijos fakulteto mokslininkai – psichologai, sociologai, filosofai, besidomintys eksperimentine filosofija – atliks psichologinius, pedagoginius ir epistemologinius tyrimus. Tai yra, tirs, kaip atsiranda ir vystosi pats žinojimas“, – apie daugialypes centro funkcijas pasakoja pašnekovas.

Tokių tyrimų rezultatai stipriai prisidės ir prie dar vienos centro veiklos – pedagogų ruošimo, nes tyrinėdami mokymosi ir eksperimentavimo procesą mokslininkai galės kurti naujus mokymosi metodus, pagrįstus tų tyrimų rezultatais. „Be to, čia praktikas galės atlikti būsimieji mokytojai bei studentai. Pavyzdžiui, Chemijos fakulteto studentai, planuojantys dirbti pedagoginį darbą, galės ateiti į STEAM laboratorijas mokytis, kaip savo specialybės žinias perduoti vaikams“, – aiškina A. Poviliūnas.

Jau esami mokytojai taip pat galės atvykti į centrą kelti kvalifikacijos, konsultuotis dėl STEAM mokymo savo mokyklose, atvykti su savo moksleiviais išbandyti centro laboratorijų.

Profesorius viliasi, kad centras po vienu stogu sutelks tiek mokslininkus, tiek gamtos mokslų mokytojus, tiek mokinius ir taps žinių dalinimosi vieta, tinklu.

Padeda STEAM diegti užsienyje

Steigiant STEAM centrą glaudžiai bendradarbiaujama ir su užsieniu: VU yra STEAM švietimo konsorciumo, jungiančio 16 Europos institucijų, narys. „Tie patys procesai vyksta visame pasaulyje, todėl dalintis žiniomis yra labai svarbu“, – sako A. Poviliūnas. Jis atskleidžia, kad dalijimasis žiniomis vyksta įvairiomis kryptimis ir Lietuva tikrai turi ne tik ko pasimokyti pati, bet ir pamokyti kitus. Vilniaus universitetas drauge su Švedijos Upsalos universitetu padeda steigti 10 STEAM centrų visoje Azijoje: Singapūre, Tailande ir Vietname.

Profesoriaus įsitikinimu, dalijimasis žiniomis svarbus ne tik mokslo bendruomenėse: nemažiau svarbus yra ir visuomenės švietimas. „Investicijos į mokslą yra finansuojamos ir iš mokesčių mokėtojų pinigų, todėl mokslininkai, dalindamiesi savo žiniomis, tarsi atsidėkoja visuomenei, jai kažką grąžina. Tokio atviro mokslo idėja šiandien vis labiau populiarėja. Atsiranda ir kitų puikių idėjų – pavyzdžiui, judėjimai, kuriuose piliečiai iškelia kažkokią problemą, o mokslas ar mokslininkai ją išsprendžia. Tokiam bendradarbiavimui impulsą ir gali duoti STEAM centrai“, – sako VU Filosofijos fakulteto dekanas.

Dalijimosi žiniomis svarbą tikrai puikiai supranta ir Lietuvoje jau dvejus metus veikiantis e. skautų tinklas, vienijantis daugiau kaip 1,5 tūkst. skaitmeninių žinių turintį 14–29 metų amžiaus jaunimą. E. skautai visos Lietuvos bibliotekose konsultuoja šalies gyventojus, supažindina juos su išmaniųjų įrenginių bei interneto funkcijomis ir atsako į visus aktualius klausimus. „E. skautai ne tik konsultuoja, bet ir intensyviai dalyvauja įvairiose projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklose: šiuo metu prasidedančiose kūrybinėse dirbtuvėse – hakatonuose, kuriuose panaudoję savo technologines žinias kurs verslo idėjas, jie mokosi edukacinėse paskaitose bei save išbando įvairiuose skaitmeninio turinio kūrimo konkursuose. Pavyzdžiui, dabar „Youtube“ platformoje vyksta konkursas „Nufilmuok ir sumontuok“, kurio metu e. skautai kviečiami pasidalinti e. skautavimo patirtimi ir nufilmuoti vaizdo įrašą“, – vardija projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.

Pasak jo, norint tapti skautu, reikia apsilankyti svetainėje www.prisijungusi.lt. Užsiregistravus ir susipažinus su ten esančia informacija apie e. skautų veiklą, tereikia atlikti testą ir parsisiųsti e. skauto pasą. Tuomet beliks su juo nuvykti į artimiausią biblioteką ir susitarus su bibliotekininku pradėti e. skauto veiklą.