Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad vyresni žmonės dirba lėčiau ir yra ne tokie produktyvūs kaip jauni kolegos. Tačiau neuromoksliniai tyrimai rodo kitokią tiesą: jaunesni žmonės veikia greičiau, bet vyresni – efektyviau, nes remiasi sukaupta patirtimi, platesniu žinių tinklu ir ilgamečiu ekspertiškumu.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė dr. Ramunė Grikšienė akcijos „Senjorų dienos internete 2025“ renginyje neuromokslininkė, pasakojo, kad darbo kokybė su amžiumi nenukenčia – tiesiog pats kelias iki rezultato būna kitoks. Jauni žmonės pasitelkia savo greitį, o vyresni – analitinį žvilgsnį ir patirtį, todėl pastarųjų rezultatas būna toks pat geras arba net geresnis.
Būtina sąlyga
Tačiau, pasak profesorės, yra būtina sąlyga – norint išlaikyti stiprų protą ir savarankiškumą, būtina visą gyvenimą mokytis.
„Mūsų smegenys geba keistis visą gyvenimą – ši savybė vadinama neuroplastiškumu. Ji leidžia smegenims kurti naujus ryšius tarp neuronų, prisitaikyti, mokytis ir įsiminti informaciją. Ilgą laiką manyta, kad neuroplastiškumas būdingas tik jaunystėje, tačiau dabar aišku, kad smegenys išlieka plastiškos ir senstant, tik ryšių kūrimo tempas po truputį lėtėja“, – renginyje pasakojo R. Grikšienė.
Atmintis susiformuoja tada, kai neuronai ima aktyviai bendrauti tarpusavyje ir kurti tvirtas jungtis. Mokslininkė šį procesą palygina su takeliu javų lauke.
„Įsivaizduokime javų lauką, per kurį perbėgo zuikis. Zuikis prabėgo, javai atsistojo atgal ir to takelio nebeliko. Tačiau jeigu tas zuikis, arba stirna, arba lapė paskui zuikį bėgioja daug kartų, tai išsimina takeliai. Toks paprastas pavyzdys, kaip formuojasi mūsų atmintis. Neuronai bendrauja tarpusavyje, informacija keliauja tarp jų ir „išsimina takeliai“ arba, moksliškai, sustiprėja ryšiai tarp neuronų. Jeigu aš prieš tai ko nors nemokėjau, o dabar išmokau, reiškia – mano smegenys kažkiek pasikeitė, persitvarkė jų struktūra tam, kad tą informaciją išlaikytų“, – projekto „Prisijungusi Lietuva“ akcijos „Senjorų dienos internete 2025“ įžanginiame renginyje mokymosi visą gyvenimą svarbą akcentavo neuromokslininkė R. Grikšienė.
Tingisi mokytis?
Mokymosi procesas pareikalauja daug žmogaus energijos, todėl visiškai natūralu, kad žmonėms kartais tingisi mokytis. Smegenys sudaro vos 2 proc. kūno masės, tačiau sunaudoja net 20 proc. visos organizmo energijos. Dėl to tiek vaikai, tiek suaugusieji dažnai vengia sudėtingų užduočių ir linkę taupyti energiją. Tačiau smalsumas, įdomi veikla ar prasmės pojūtis šį biologinį „tingėjimą“ padeda lengvai nugalėti.
Senstant smegenyse vyksta natūralūs pokyčiai: šiek tiek mažėja smegenų tūris, lėtėja informacijos apdorojimas, silpnėja trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Tačiau tuo pačiu didėja žodynas, patirtis ir gebėjimas remtis sukauptomis žiniomis. Dėl to vyresni žmonės dažnai priima išmintingesnius, geriau pasvertus ir tikslesnius sprendimus.
„Profesinė patirtis tampa galingu įrankiu, kompensuojančiu kitus su amžiumi susijusius pokyčius. Ekspertas savo srityje gali atlikti užduotį taip pat gerai kaip jaunas žmogus, o kartais net geriau – tik jis remiasi ne greičiu, o patirtimi“, – renginyje akcentavo profesorė R. Grikšienė.
Mokslininkė taip pat pabrėžė, kad aukštesnis išsilavinimas pats savaime nuo demencijos ar kognityvinio silpnėjimo neapsaugo, tačiau, pasak naujausių tyrimų, išsilavinimas sukuria vadinamąjį kognityvinį rezervą – tai leidžia ilgiau išlikti veikliems ir atitolinti kognityvinių gebėjimų silpnėjimą.
Investicija į sveikatą ir savarankiškumą
Vis dėlto svarbiausia – ne diplomas, o nuolatinis mokymasis, kuris palaiko smegenų plastiškumą.
„Tyrimai patvirtina, kad mokymasis vyresniame amžiuje yra ypač naudingas. Jis padeda atitolinti kognityvinių funkcijų silpnėjimą vidutiniškai šešeriais metais, sumažina Alzheimerio ligos riziką, gerina smegenų kraujotaką bei stiprina neuronų jungtis. Mokymasis taip pat daro įtaką emocinei sveikatai: didina pasitikėjimą savimi, suteikia tikslo ir prasmės jausmą, mažina socialinę atskirtį, skatina naujas pažintis ir padeda geriau susidoroti su stresu“, – senjorams pasakojo R. Grikšienė.
Profesorė pabrėžia ir tai, kad dabartinėmis aplinkybėmis mokymasis yra vienas veiksmingiausių būdų atsispirti dezinformacijai. Žmogus, kuris nuolat domisi, skaito ir tikrina informaciją, tampa atsparesnis manipuliacijoms. Tai svarbu ne tik asmens emocinei sveikatai, bet ir visos visuomenės atsparumui.
Apibendrindama prof. dr. Ramunė Grikšienė sakė, kad mokymasis visą gyvenimą – tai investicija į smegenų sveikatą, emocinę gerovę ir savarankiškumą. Kiekviena nauja patirtis, nesvarbu, ar tai būtų nauja kalba, interneto įgūdžiai, ar visiškai naujas pomėgis, stiprina mūsų smegenis ir padeda ilgiau išlikti aktyviems. Tai ne tik individuali nauda – nuolat besimokantys žmonės kuria sveikesnę, stipresnę ir atsparesnę visuomenę.
Šį pranešimą profesorė skaitė projekto „Prisijungusi Lietuva“ akcijos „Senjorų dienos internete 2025“ renginyje. Gyventojų gebėjimą naudotis viešosiomis paslaugomis internete skatinantis projektas „Prisijungusi Lietuva“ visose savivaldybėse nemokamai vykdomas iki 2026 metų balandžio vidurio.