Virtualios realybės technologijos – ateities žurnalistų darbo įrankis



Įsivaizduokite, kad akimirksniu atsiduriate galingo uragano apsupty, karinio konflikto teritorijoje ar astronautų rengimo centre ir galite savo akimis pamatyti, kas vyksta aplinkui. Tokią galimybę suteikia virtualios realybės žurnalistika, leidžianti žmogui ne tik žiūrėti informacinį reportažą, bet pajusti, kad jis tarsi pats atsidūrė tame reportaže rodomame pasaulyje ir savo akimis mato ten vykstančius įvykius. Tarptautinės televizijos „Al Jazeera“ virtualios realybės dokumentikos studijos „AJ Contrast“ vyresniosios prodiuserės Viktorijos Mickutės teigimu, virtualios realybės žurnalistikos esmė ir yra technologijų panaudojimas įtaigesniems pasakojimams kurti.

Nuotrauka cottonbro iš Pexels

„Virtualios realybės (VR) technologijos suteikia galimybę sukurti filmus arba dokumentines istorijas, nukeliančias žmones į tas vietas ir tų istorijų epicentrą, suteikti galimybę viską matyti iš arti ir geriau suprasti. Yra toks posakis „įsijausk į kito vaidmenį“. VR žurnalistika padeda lengviau tai padaryti – įsijausti į kito vaidmenį, situaciją ar padėtį“, – aiškina V. Mickutė.

Viktorijos prodiusuotas VR dokumentinis filmas „Teroro dangūs Jemene“ pernai buvo nominuotas televizijos Oskarais vadinamuose „Emmy“ apdovanojimuose.

Galimybė įsijausti į kito žmogaus jausmus

V. Mickutės teigimu, VR žurnalistiką galima vadinti technologijomis grįsta žurnalistika. Ji kasdien keičiasi, nes atsiranda vis naujesnių technologijų, kurias galima pritaikyti. Kuriant VR žurnalistiką naudojamos ne tik 360 laipsnių kampu filmuojančios kameros, bet ir animacija, papildytoji realybė, įvairūs kiti modernūs technologiniai sprendimai.

Pasak žurnalistės, išskirtinis VR žurnalistikos bruožas – įtaigumas. „Tokią dokumentiką su VR akiniais peržiūrėjusiems žmonėms atrodo, kad jie yra įvykių centre. Žiūrint savo pačios nufilmuotą medžiagą mane apimdavo jausmas, kad fiziškai persikėliau atgal į tą vietą. Atrodo, pasisuksiu ir vėl pamatysiu visus ten buvusius žmones, išgirsiu garsus, pajausiu kvapus – tokios įtaigios šios technologijos“, – pasakoja V. Mickutė ir pripažįsta, kad didžiausia problema yra tai, kad šiandien dar retas kuris turi VR akinius.

Nuotrauka Andrea Piacquadio iš Pexels

V. Mickutė sako, kad alternatyva neturintiems VR akinių, nors ir ne tiek įtaigi, vis dėlto yra. 360 laipsnių filmus taip pat galima žiūrėti per išmanųjį telefoną, planšetę, ar kompiuterį. Žiūrovas gali pasirinkti, iš kokio kampo matyti vaizdą, kada ir į kurią pusę pasukti kamerą, ir visa tai daryti kompiuterio pele, arba judinant telefoną, kuris šiuo atveju veikia tarsi „magiškas langas“ į kitą realybę.

Šis būdas taip pat suteikia galimybę apžiūrėti visą aplinką, be to, tą patį filmą galima žiūrėti keletą kartų ir vis rasti jame naujų detalių. Tai suteikia žiūrovui galimybę pačiam nuspręsti, kas jam įdomu, ir matyti erdvę tokią, kaip ją filmavimo metu mato žurnalistas arba toje vietovėje gyvenantys žmonės.

Viktorijos nuomone, tokia forma pateikta informacija ypač patraukli jaunesnei auditorijai, todėl ją siekia naudoti ne tik pramoginio turinio kūrėjai, bet ir nevyriausybinės ar žurnalistinės organizacijos visame pasaulyje. Į kuriamus interaktyvios žurnalistikos projektus įtraukiami žaidybiniai elementai, interaktyvios kelionės per pasakojamas istorijas sudomina jaunus žmones, kurie paprasto reportažo ar laidos tokia pačia tema nežiūrėtų.

Svarbu ir išmanyti technologijas, ir tikėti sėkme

V. Mickutė tiki, kad ateityje VR technologijos gali prigyti  ir Lietuvos žiniasklaidoje. „Matyt, VR žiniasklaidos kanalams kol kas atrodo per brangus malonumas, tačiau technologijoms sparčiai keičiantis kai kurios jų pinga, o VR projektams užtenka paprasčiausios 360 laipsnių kampu filmuojančios kameros. Būtent su tokiomis kameromis nuotoliniu būdu apmokyti Jemeno žurnalistai nufilmavo vaizdus, tapusius filmu „Teroro dangūs Jemene“. Svarbiausia, kad atsirastų ne tik technologijos, bet ir žmonės, kurie stipriai tikėtų tuo, ką daro, nebijotų bandyti ir klysti“, – aiškina pašnekovė ir ragina jaunus žmones, kuriems VR pasaulis atrodo patrauklus, atrasti žurnalistiką.

Nuotrauka Julia M Cameron iš Pexels

Jauni žmonės Lietuvoje su VR dažniausiai susipažįsta žaisdami kompiuterinius žaidimus, lankydamiesi bibliotekose, muziejuose ir pramogų centruose, o darbas su VR projektais dažnam atrodo patrauklus ir viliojantis. Lietuvoje jau dvejus metus veikia e. skautų tinklas, vienijantis beveik 1,5 tūkst. skaitmeninių žinių turinčių 14–29 metų amžiaus žmonių. Jo nariai ne tik bibliotekose konsultuoja vyresnius šalies gyventojus, supažindina juos su išmaniųjų įrenginių, interneto funkcijomis, atsako į visus aktualius klausimus, bet ir patys nuolat pažindinami su technologinėmis naujovėmis, o nemaža e. skautų dalis planuoja rinktis su skaitmeninėmis technologijomis susijusias profesijas.

Arvydo Ruseckio, projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatoriaus, teigimu, šie jauni žmonės yra ir labai visuomeniški, pilietiški, besidomintys pasaulinėmis aktualijomis, turintys savo nuomonę, norintys keisti pasaulį. „Daugelis, paklausti apie ateities profesijas, mini, kad norėtų dirbti srityse, susijusiose su kibernetiniu saugumu, dirbtiniu intelektu ir VR, kai kurie jau ir dirba savo svajonių darbus“, – pasakoja A. Ruseckis.

V. Mickutė sako, kad virtualios žurnalistikos stiprybė yra pasakoti istorijas, kurios rūpi visam pasauliui. „Temos, kurios itin aktualios ir ateity bus tik dar aktualesnės, yra klimato kaita, ekologija, taršos problemos. Manau, kad laikui bėgant tuo domėsis vis daugiau žmonių, tad ir VR žurnalistikoje visa energija bus skiriama minėtoms temoms ir siekiui prisidėti keičiant situaciją pasaulyje“, – sako žurnalistė.

Prisimindama savo darbo pradžią Viktorija tvirtina neturėjusi kažkokių ypatingų technologinių žinių. Daug metų tradicinėje žiniasklaidoje dirbusi žurnalistė sako, kad už žinias ko gero svarbiau yra noras daryti kažką kitaip, naujų informacijos perteikimo būdų ieškojimas, kuris ir atvedė ją iki VR žurnalistikos.

„Manau, kad visose srityse nuostabiausius darbus padaro žmonės, kurie domisi, nori bandyti ir nebijo klysti. Norintiems ateityje dirbti VR žurnalistikos srityje patarčiau visų pirma stengtis būti geru žurnalistu, domėtis aktualijomis, žinoti, kokias istorijas nori pasakoti ir tada ieškoti būdų, kaip tai padaryti“, – pataria pašnekovė.

A. Ruseckio teigimu, prisijungti prie e. skautų būrio gali visi norintys, tereikia užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, susipažinti su ten esančia informacija apie e. skautų veiklą, atlikti testą, parsisiųsti e. skauto pasą, o su juo nukeliauti į artimiausią biblioteką ir susitarus su bibliotekininku pradėti e. skauto veiklą.