Tyrimas: 76 proc. šalies gyventojų drovisi prašyti pagalbos susidūrę su skaitmenine aplinka



Vien jungtis prie interneto leidžiančių aktyvių SIM kortelių Lietuvoje daugiau nei pačių gyventojų. Nepaisant to, net 76 proc. šalies gyventojų vengia klausti bei prašyti pagalbos, jei susiduria su sunkumais naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis. Netikėta, bet nejaukiausiai tokiose situacijose jaučiasi būtent didmiesčių gyventojai, be to, gajus įprotis patarimo pirmiausiai ieškoti artimoje aplinkoje, o 12 proc. visų respondentų kreipiasi į informacijos technologijų (IT) profesionalus.

Tokius duomenis atskleidė rugsėjo mėnesį asociacijos „Langas į ateitį“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa apie gyventojų elgseną ir įpročius internete.

Baimė klausti – skaitmeninės atskirties sąlyga

Vieno iš projektą „Prisijungusi Lietuva” įgyvendinančių partnerių, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė aptardama tyrimo rezultatus teigė, kad tokie rezultatai nustebino.

„Atliktas tyrimas atskleidžia ryškų kartų skirtumą. 56 proc. šalies gyventojų savo skaitmeninius įgūdžius vertina puikiai ar gerai. Dažniausiai tai didesnių miestų 18-35 m. amžiaus žmonės. Tuo tarpu vyresni žmonės naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis dažnai patiria stresą, o pagalbos ieškoti drovisi. Esu tikra, kad galima pagelbėti  ir būtent todėl projektas „Prisijungusi Lietuva“  pradeda komunikacinę kampaniją „Man ne gėda klausti“, kuria skatinsime žmones drąsiau ieškoti pagalbos, klausti su skaitmeninėmis žiniomis  susijusių klausimų ir atrasti projekto metu vykstančius nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus visose šalies viešosiose bibliotekose“,  – pristatydama tyrimo rezultatus sakė asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šiemet antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 2,94 mln. SIM kortelių, kuriomis teiktos interneto prieigos paslaugos (GPRS/EDGE, UMTS, UMTS HSDPA, LTE). Statistikos departamentas skaičiuoja, kad šiemet liepos 1 dieną šalyje gyveno 2,79 mln. nuolatinių gyventojų.

„Be jokių abejonių, Lietuvoje turime tikrai labai gerą infrastruktūrą, viešojo interneto prieinamumas šalyje puikiai išplėtotas. Tai patvirtina ir Europos Komisijos Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas DESI, kuriame Lietuva užima 14 vietą iš 28 ES šalių. Tačiau tobulėti tikrai yra kur – 10 proc. šalies gyventojų pripažįsta nesinaudojantys skaitmeninėmis technologijomis, o iškilus klausimams apskritai tik 12 proc. kreipiasi į IT specialistus, kurie „sausu“ rezultatu pralaimi šeimos nariams. Pastarųjų pagalbos teiraujasi net 34 proc. respondentų, susidūrusių su klausimais naudojant išmaniuosius įrenginius“,  – problemos mastą apibendrino Informacinės visuomenės plėtros komiteto Vertinimo ir stebėsenos skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas.

Pasak jo, visose šalies bibliotekose vykstantys nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai skirti ne vien skaitmeninei atskirčiai mažinti, bet ir burti aktyvią informacinėmis technologijomis besinaudojančių žmonių bendruomenę.

Planuose – 100 tūkst. naujų vartotojų

„Prisijungusios Lietuvos“ atstovų teigimu, situacija Lietuvoje artimiausiu metu turėtų keistis iš esmės – planuojama, kad per trejus metus bibliotekose skaitmeninio raštingumo žinias įgis ir patobulins 100 tūkst. žmonių. Mokymuose per septynis mėnesius jau apsilankė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių. Dažniausiai tai – vyresnio amžiaus moterys.

„Mokymai vyksta šalies viešosiose bibliotekose ir daugumoje jų filialų, tad matome, kad aktyviau registruojasi mažesnių miestelių ir kaimų gyventojai, vyresni nei 51 metų amžiaus, dauguma jų – moterų. Tuo tarpu vyrai ir didžiųjų miestų atstovai į bibliotekas vis dar užsuka rečiau. Šią tendenciją patvirtina ir tyrimo duomenys – abiem šioms grupėms klausti ir prašyti pagalbos sunkiausia“,  – sako L. Križinauskienė.

Pasak jos, mokymų geografija apima visą šalį, o pagal besimokančių skaičių pirmauja Šiaulių miesto, Panevėžio miesto ir Kauno r. savivaldybės.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė teigė, jog ypač svarbu, kad internetu būtų naudojamasi saugiai ir atsakingai, o apie galimus pažeidimus, netinkamą turinį ar informaciją būtų pranešama atsakingoms institucijoms.

„RRT yra įsteigusi karštąją liniją „Švarus internetas“, kurioje galima pranešti apie internete aptiktą neteisėtą, nepilnamečiams žalingą informaciją. 2018 m. gavome 3149 pranešimus apie internete aptiktą vaikų seksualinį išnaudojimą, skaitmenines patyčias, nesantaikos kurstymą, pornografinį ir kitą žalingą turinį. Todėl iniciatyva „Man ne gėda klausti“ skatiname ne tik klausti, bet ir išdrįsti pranešti apie neigiamą patirtį, su kuria susiduria dažnas interneto vartotojas“, ‒ kviečia I. Žilionienė.

Priemonių bei informacijos, kaip atpažinti netinkamą turinį, saugiai ir atsakingai elgtis internete, specialistų teigimu, apstu.

„Esame sukūrę interneto svetainę www.esaugumas.lt, kurioje rasite įvairių naudingų patarimų, pranešimų, mokomųjų vaizdo filmukų. Ši svetainė ‒ tarsi „pirmosios pagalbos” rinkinys tiems, kurie susiduria su neaiškiomis situacijomis internete ar tiesiog nori išmokti skaitmeninio saugumo pagrindų“,  ̶  sako I. Žilionienė.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko rugsėjo 19-28 d., joje dalyvavo 1012 18-75 metų gyventojų. Pateikiame dar keletą apklausos metu sužinotų įdomių faktų.

  1. Net 8,5 proc. vadovų patvirtino, kad gėdijasi prašyti pagalbos su išmaniaisiais įrenginiais, programėlėmis ar internetu. Tai didžiausia dalis, palyginti su kitomis grupėmis.
  2.  Nesinaudojančių moderniosiomis technologijomis yra visur. Didmiesčiuose tokių žmonių yra 7 proc., mažesniuose miestuose – 9 proc., kaimuose – 12,5 proc.
  3. Ieškantys pagalbos vyrai labiausiai pasitiki savo jėgomis – 25 proc. atsakymų patys ieško internete. Taip elgiasi tik 14 proc. moterų.
  4. IT specialistais labiausiai pasitikima regionuose: 15 proc. mažesniuose miestuose ir 14 proc. kaimo  vietovėse. Didmiesčiuose jų patarimo prašo 8 proc. gyventojų.
  5. Kuo žemesnis išsilavinimas, tuo prastesni naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais įgūdžiai. Net 19 proc. vidurinės mokyklos nebaigusių gyventojų nesinaudoja išmaniaisiais įrenginiais.