Stereotipus griaunantis aštuoniolikmetis: „Skirtingos kartos ne tokios jau ir skirtingos“




Skirtingas kartas dažnai mėgstama priešinti, tačiau aštuoniolikmetis Germantas Rutkauskas iš Alytaus nesupranta, kodėl. Jo manymu, pakanka būti draugišku ir nuoširdžiu, atsikratyti išankstinio neigiamo nusiteikimo, o bendrą kalbą galima atrasti su kiekvienu žmogumi nepaisant pastarojo amžiaus ar išsilavinimo. Tuo jis dar kartą įsitikino karantino laikotarpiu, kai senjorams nuotoliniu būdu dalijo patarimus apie išmaniuosius įrenginius ir internetą. Germantas sako, kad e. skauto veikla tapo jo gyvenimo dalimi.

Germantas yra ir Lietuvos Jaunųjų maltiečių judėjimo narys, ir e. skautas. Jis pasakoja, kad prie beveik dvejus metus šalyje veikiančio e. skautų tinklo, jungiančio 1350 14–29 metų amžiaus savanorių, jį paskatino prisijungti bibliotekininkė močiutė. Mat ji žinojo, kad jos anūkas aktyvus bendruomenės narys, puikiai išmanantis skaitmenines technologijas, todėl tikrai galės pagelbėti šį pasaulį perprasti ir vyresniems alytiškiams.

„Šioje veikloje mane žavi tai, kad vyresni žmonės išdrįsta paprašyti pagalbos, mokytis visiškai naujų dalykų, o aš noriu jiems padėti pasiekti užsibrėžtus tikslus. Vienu metu savanoriauju dviejose organizacijose, bet laiko man užtenka. Spėjau vykdyti maltiečio pareigas dar ir tuomet, kai muzikos mokykloje mokiausi groti trimitu. Mane savanoriškos veiklos motyvuoja ir džiugina tuo, kad savo pagalba galiu prisidėti prie kito žmogaus gerovės. Sėdėti namie ir nieko nedaryti – ne man, todėl neabejoju, kad net ir projektui pasibaigus liksiu e.skautu ir klausimų turinčiam senjorui padėsiu ir bibliotekoje, ir už jos ribų“, – sako G. Rutkauskas.

Lengviau bendrauti su vyresniais žmonėmis nei bendraamžiais

Vaikinas pasakoja, kad užaugo su vyresniais žmonėmis. Vaikystėje buvo apsuptas savo senelių, todėl jam kur kas lengviau bendrauti su gerokai už save vyresniais.

„Galiu drąsiai pasakyti, kad dabar geriau sutariu su vyresniais žmonėmis nei savo bendraamžiais, nors rasti bendrą kalbą galiu sau daugeliu. Aš niekada neturėjau nusistatymo prieš senjorus, visada labai gerai sutariau su savo seneliais ir tėvais, mes neturime, dėl ko pyktis. Jie mane išmokė taip bendrauti, atrasti ryšį su kiekvienu žmogumi – šiuos gebėjimus naudoju savo savanoriškoje veikloje“, – teigia Germantas.  

Alytiškis pasakoja, kad prie savanoriškų veiklų skatina prisijungti ir draugus, kurie neretai turi išankstinių nuostatų apie vyresnio amžiaus žmones. Pavyzdžiui, vienas jo draugas taip pat tapo maltiečiu – tik po savanorystės padedant vyresnio amžiaus žmonėms pasikeitė ir jo požiūris į juos. Vaikinas manė, kad dėl didžiulio amžiaus skirtumo jam nepavyks susikalbėti su senjorais, su kuriais daugiau pabendravęs netruko pakeisti savo nuomonės.  

Germantas net karantino metu nepailsdamas per savo socialinius tinklų paskyras teikė konsultacijas technologijų ir interneto klausimais savo pažįstamiems senjorams, kuriuos anksčiau viso to mokė bibliotekoje kaip e. skautas.

„Karantino metu į mane kreipėsi keletas senjorų prašydami pagalbos – aš tiesiog negalėjau atsisakyti, tuo labiau, kad tai man teikia malonumą. Pagrindiniai jų klausimai buvo susiję su socialiniais tinklais ir el. paštu, pavyzdžiui, kaip laišką parašyti ir jį išsiųsti, kaip įkelti nuotrauką į „Facebook“. Mūsų pokalbiai tuo neapsiribodavo. Aš senjorų pasiteiraudavau, kaip jų sveikata, kaip jiems sekasi, kaip jie jaučiasi. Juk karantinas vyresnio amžiaus žmonėms buvo ypatingai sunkus laikotarpis. Šiais pokalbiais aš jiems suteikdavau savotišką psichologinę pagalbą, nors jaučiausi kaip bendraudamas su paprasčiausiu draugu“, – apie savo patirtį pasakoja alytiškis.

Aštuoniolikmečio laisvalaikis – nuotolinės pamokos apie išmaniąsias technologijas kaimynei

Vaikinas sako daugiausiai konsultavęs ir bendravęs su savo kaimyne Nijole Mažeikiene, kuri dar prieš prasidedant karantinui su technologijomis ir internetu susipažino projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymuose pradedantiesiems. Nijolė pasakoja išmokusi, kaip susirasti informaciją paieškos sistemoje „Google“, kaip naudotis „YouTube“ platforma, el. paštu, internetine bankininkyste, ji taip pat susikūrė paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“, kuriuo daugiausiai ir naudojasi.

„Pagrindus išmokau dar kursuose, bet Germantas labai man padėjo, kai ką nors primiršdavau ar tiesiog nežinodavau. Pavyzdžiui, į jį kreipiausi, kai nesugebėjau prisijungti prie internetinės bankininkystės, kai nerasdavau kokios reikalingos informacijos, jis man paaiškindavo, kaip susirasti norimą laidą LRT Mediatekoje arba parsisiųsti programėlę į išmanųjį telefoną. Susiskambindavome ir paprastai telefonu, ir vaizdo skambučiu per „Messenger“ programėlę – jis mane to išmokė“, – apie nuotolines konsultacijas kalba 70-metė alytiškė.

Nijolė planuoja tęsti mokslus ir po karantino, kai vėl bus galima grįžti į biblioteką, mat sako suprantanti, kad net ir vyresnio amžiaus žmonėms šią sritį perprasti vis tiek reikia. 

„Labai džiaugiuosi Germanto konsultacijomis – jis šaunus berniukas. Mūsų amžiaus žmonėms reikalinga jaunų žmonių pagalba, nes mes bijome paliesti, paspausti ne ten, elgiamės atsargiau, o jaunuoliai apie tai nesuka sau galvos, rodosi, kad jiems viskas savaime pavyksta. Ne visas jaunimas taip moka su mūsų amžiaus žmonėmis bendrauti kaip Germantas – jis sugeba kalbėti taktiškai, neužgaunant, jei kažko nesuprantame. Esu labai jam dėkinga ir vertinu mūsų draugystę bei pokalbius, kurie prasidėjo bibliotekoje ir tęsiasi už jos ribų. Nors atrodo tarp mūsų amžiaus skirtumas yra didelis, bet aš to visiškai nejaučiu“ – teigia N. Mažeikienė.

Ponia Nijolė namie turi kompiuterį ir išmanųjį telefoną, kuriuo vis dar mokosi naudotis padedama e. skauto. Pasak senjorės, įžengus į technologijų pasaulį kardinaliai pasikeitė ir jos gyvenimas.

„Vaikai man nupirko išmanųjį telefoną, anksčiau galvojau, kad man jo nereikia, niekada neišmoksiu juo naudotis, o dabar, atrodo, kad be telefono kaip be rankų. Laikas vietoje nestovi, tenka susitaikyti su tuo, kad reikia įgyti naujų įgūdžių, nes kuo toliau, tuo daugiau operacijų reikės atlikti internetu. Ir karantinas parodė, kad internetas yra tiesiog būtinas“, – savo mintimis dalijasi alytiškė.

Pasak projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatoriaus Arvydo Ruseckio, įprastai e. skautai vyresniajai kartai patarimus dalija viešosiose bibliotekose ir jų filialuose, tačiau dėl karantino konsultacijos tapo nuotolinės. Gyventojams patarimai buvo ir yra teikiami ne tik individualiai, kaip kad tai darė Germantas. Žmonės taip pat gali prisijungti ir prie socialiniame tinkle „Facebook“ esančios grupės „#PrisijungusiLietuva pataria ir konsultuoja“, kurioje e. skautai atsako į su internetu ir išmaniosiomis technologijomis susijusius klausimus. Vos tik griežti karantino ribojimai bus atšaukti, e. skautai grįš į bibliotekas ir tęs savo misiją. Organizatoriai skaičiuoja, kad jau dabar e. skautai suteikė daugiau kaip keturis tūkstančius konsultacijų IT klausimais.

„Nesvarbu, kokiame mieste ar miestelyje gyvena jaunuolis, prisijungti prie e. skautų būrio gali visi kam 14-29 m.. Tai padaryti galima ir dabar, pakanka užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt. Germanto pavyzdys parodo, kad e. skautų bendruomenė pamažu tampa reiškiniu, kuris tikime gyvuos, net ir projektui pasibaigus. Savanoriai noriai ir toliau konsultuos gyventojus – tiek tuos, su kuriais susipažino bibliotekose, tiek ir vyresnius žmones, kurie juos supa kasdienybėje. Matome, kad projektas per trumpą laiką atskleidė daugybės jaunuolių jautriąją pusę – padėti, suprasti ir pamokyti senjorus. Neabejojame, kad e. skautų bendruomenės taps dar tvirtesnė, o jų darbas įkvėps ir kitus jaunuolius pasidalinti vienu ar kitu patarimu apie technologijas ir internetą su vyresniąja karta – pakanka atsigręžti ir į savo senelius, kuriems ne visada randama laiko“, – sako e. skautų veiklos koordinatorius.