Prie e. skautų būrio prisijungusi Auksė ateitį ketina sieti su šokiais: „Norėčiau, kad mano mokiniai būtų ir senjorai“



Penkiolikmetė Auksė Klapatauskytė, prieš metus prisijungusi prie tūkstantinio e. skautų būrio, sako ne tik pralaužusi savo uždarumą, bet ir susiradusi dar vieną įdomų pomėgį – bendrauti su senjorais ir padėti jiems perprasti išmaniųjų įrenginių pasaulį.

„Apie e. skautus sužinojau netikėtai, tačiau vos pradėjusi iš karto įsitraukiau į šią veiklą. Anksčiau buvau labai uždara, o bendravimas su žmonėmis padėjo man to susikaustymo atsikratyti, pajaučiau, kad labiau pasitikiu savimi, lengviau reiškiu mintis. Padėdama kitiems padedu ir sau, tad labai džiaugiuosi atradusi tokią galimybę. Visiems apie tai pasakoju, o vieną draugę net ir įkalbėjau tapti e. skaute“, – šypsosi Klaipėdos Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje savanoriaujanti penkiolikmetė A. Klapatauskytė.

Dvejus metus Lietuvoje veikiantis e. skautų tinklas jungia beveik pusantro tūkstančio 14-29 metų amžiaus savanorių, suprantančių skaitmenines technologijas ir padedančių jas perprasti vyresniems bendruomenių nariams. „E. skautai gyventojus dažniausiai supažindina su išmaniųjų įrenginių funkcijomis, saugaus jų naudojimo taisyklėmis, pademonstruoja, kaip veikia išmaniosios programėlės, bevielis interneto ryšio tinklas „WiFi“, papasakoja apie bendravimo socialiniuose tinkluose galimybes, atsako į senjorams kylančius klausimus“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.

Galimybė įsijausti į mokytojo vaidmenį

Auksė pasakoja, kad senjorai, kuriems dažniausiai prireikia jos žinių apie išmaniuosius įrenginius ir internetą, būna dvejopi: vieni – itin drąsūs ir aktyvūs, kiti – drovūs ir nedrįstantys paklausti. „Kai kurie tokie ryžtingi, visko klausinėja, užsirašinėja, aiškinasi kiekvieną smulkmeną. O būna, kad žmogus pradeda klausti ir staiga sutrinka, nebežino, kaip klausimą užbaigti. Tada kantriai aiškinamės, kas gi jam neduoda ramybės. Prie kiekvieno žmogaus reikia rasti vis kitokį priėjimą, kartais pasikalbėti apie kitus dalykus, orą ar gyvenimą, kad jis atsipalaiduotų ir suprastų, jog viskas gerai, nėra ko manęs bijoti“, – kalba moksleivė.

Pasak Auksės, labai svarbu yra nesipiktinti, kai senjorai kažko nesupranta. Ji pripažįsta, kad tik tapusi e. skaute suprato, kaip kartais jaučiasi mokytojai, kurie turi mokiniams išaiškinti naujus, nežinomus dalykus ir kiek kantrybės tam reikia. Paklausta, ar kantrybė yra vienintelė e. skautui reikalinga savybė, mergina pritaria, kad ji viena pagrindinių, tačiau savanoriams taip pat praverstų ir iškalba, gebėjimas nepasimesti netikėtose situacijose, geraširdiškumas.

Bibliotekos lankytojai į e. skautę dažniausiai kreipiasi patarimų dėl paskyros sukūrimo socialiniuose tinkluose ar jos panaikinimo. „Populiariausias, žinoma, „Facebook“, bet pastebėjau, kad nemažai senjorų jau kraustosi ir į „Instagram“. Labai dažnas ir su nustatymų kalbomis susijęs klausimas, nes angliškai mažai kas moka, o kaip pasikeisti į lietuvių kalbą – nežino“, – aiškina moksleivė.

Labiausiai palaiko močiutė

Auksė sako, kad jai labai įdomu bendrauti su senjorais, nes kiekvienas jų turi galybę istorijų. „Pamenu vieną vyrą, kuris manęs kažko paklausė, o po to visą laiką anekdotus pasakojo, juokino ir linksmino. Vyrai apskritai linksmesnių plaučių, o moterys kuklesnės, tylesnės. Nors pasitaiko ir aktyvisčių, labai daug žinančių ir įdomiai pasakojančių.

Įsiminė viena moteris, kuri man tiek visko pripasakojo apie Klaipėdą, kiek keliose knygose neperskaityčiau: kaip miestas atrodė anksčiau, kaip žmonės gyvendavo, apie rašytoją Ievą Simonaitytę, apie mano mokyklą ir apie tai, kas buvo tas Hermanas Zudermanas, kurio vardu mokykla pavadinta. Po pokalbių su tokiais žmonėmis jaučiuosi ūgtelėjusi kaip asmenybė“, – įsitikinusi Auksė.

Senjorus ji apibūdina kaip labai malonius, žiūrinčius į gyvenimą pozityviai, neskleidžiančius neigiamų emocijų, visada besišypsančius bei mandagius.

„Daugelis sako, kad jiems labai patinka su jaunimu pabendrauti. Senjorams smalsu, kas mus domina, kuo užsiimame, ko ketiname ateityje siekti, kokios mūsų mintys ir svajonės. Jie nežiūri į e. skautus tik kaip į informacijos šaltinį, mato mumyse asmenybes.

Beje, e. skautų veikloje mane labai palaiko močiutė – ji sako, kad darau gerą darbą, nes vyresniems žmonėms apie naujoves suprantamai gali paaiškinti tik tie, kurie patys jomis naudojasi. Močiutei irgi padedu – nuotraukas išmokiau atsispausdinti, dokumentus išsisaugoti. Šiaip mano močiutė išmani, ir socialiniais tinklais naudojasi, labai mėgsta nuotraukas kelti, ir su draugėmis vaizdo pokalbiais pasišneka“, – šypsosi mergina.

Merginos hobis sudomina ir senjorus

Kai nesavanoriauja, Auksė visą laisvalaikį skiria šokiams. Pradėjusi vaikystėje, šokius mergina vadina mylima veikla, leidžiančia išreikšti savo jausmus ir emocijas. Linijinius šokius šokanti mergina sako, kad apie šią veiklą išgirdę senjorai dažniausiai apipila ją klausimais.

„Daugelis pirmą kartą išgirsta apie tokius šokius, labai daug klausinėja, ar nesunku išmokti, ar ir jie galėtų, prašo internete parodyti filmuotos medžiagos, kaip tie linijiniai šokiai atrodo. Kai kurie sako, kad mielai patys pabandytų.

Labai myliu vaikus, tad baigusi mokyklą norėčiau dirbti arba darželio auklėtoja, arba turėti vaikų šokių studiją, kur mokyčiau juos linijinių šokių. Ir ne tik vaikus – galėtų ir senjorai tapti mano šokių studijos mokiniais, juo labiau, kad linijiniams šokiams amžiaus ribų tikrai nėra. Judėjimas ir muzika pagerintų senjorų savijautą ir suteiktų teigiamų emocijų, o ir aš, būdama e. skaute, jau išmokau su jais bendrauti“, – šypsosi Auksė.

A. Ruseckio teigimu, prisijungti prie e. skautų būrio gali visi norintys. „Tereikia užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, susipažinti su ten esančia informacija apie e. skautų veiklą, atlikti testą ir parsisiųsti e. skauto pasą. Su juo keliaukite į artimiausią biblioteką ir susitarę su bibliotekininku galėsite pradėti e. skauto veiklą“, – paaiškina e. skautų veiklos koordinatorius.