Aktualijos

Dauguma turinčiųjų vieną ar kitą išmanųjį įrenginį kasdien naudojasi ir elektroniniu paštu. Saugiai ir sumaniai naudotis e. paštu svarbu dėl daugelio priežasčių.

Vėl rengiami Europos skaitmeninių įgūdžių apdovanojimai (angl. European Digital Skills Awards) siekiant įvertinti ir skleisti geriausią skaitmeninių įgūdžių patirtį visoje Europoje.

Š.m. vasario 7 d. Lietuva kartu su daugiau nei 180 Europos ir pasaulio šalių minėjo Saugesnio interneto dieną. Šia akcija siekiama didinti informuotumą apie saugų elgesį internete ir kviečiama kartu kurti geresnį internetą.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) interneto karštoji linija sausį sulaukė daugiau nei 300 pranešimų. Palyginti su pernai sausiu, pranešimų skaičius išaugo apie tris kartus, rodo RRT duomenys.

Internete galioja tos pačios bendravimo taisyklės, kaip ir realiame gyvenime: pašnekovą reikia gerbti, tuomet galite tikėtis ir atsakomosios pagarbos. Tačiau dar daugelis mano, kad interneto anonimiškumas (beje, dažniausiai tik įsivaizduojamas) sudaro didesnes galimybes apsimesti kitu asmeniu, skleisti netikrą informaciją, išvilioti duomenis, elgtis neetiškai.

Vasario 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko konferencija, skirta paminėti Saugaus interneto dieną. Konferencijos pranešimų tema - vaikai ir ekranų keliami iššūkiai.

Šią savaitę vyks jau tradicija tapusi akcija „Senjorų dienos internete 2022“. Lapkričio 22-25 dienomis senjorai bei visi gyventojai kviečiami stebėti net penkias transliacijas internetu.

Kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti! Kaip padaryti, kad pateiktis būtų patraukli, padėtų paaiškinti mintį, tačiau neblaškytų žiūrovų?

Spalio 27 d. Kaune įvyko Finansų ministerijos inicijuotų geriausių Europos Sąjungos investicijų Lietuvoje projektų apdovanojimų „Europos burės 2022“ baigiamasis renginys. Ekspertų komisija išrinko laimėtojus 7-iose konkurso kategorijose.

Daugelis internetu bendrauja ir dalijasi informacija daug plačiau, nei bendraudami tiesiogiai. Todėl socialiniuose tinkluose verta dar labiau pasirūpinti savo asmens duomenų ir privatumo apsauga, –neapdairiai paskelbta asmeninė informacija bematant paplinta ir jos nebegalima taip paprastai pašalinti.

Šį rudenį vėl siūloma įvairių mokymosi galimybių senjorams, norintiems plačiau susipažinti su skaitmeninėmis technologijomis.

Už lango prastas oras, o darbai sode ir darže jau baigti? Puiki galimybė laisvalaikį praleisti prie knygos ar gilinant savo skaitmenines žinias, kurios šiais laikais padeda tvirčiau jaustis besikeičiančiame pasaulyje!

Išmanusis telefonas nenusileidžia kompiuteriui, – juo galima ne tik naršyti internete, tvarkyti savo paštą ir pasižymėti įvykius kalendoriuje, bet ir parsisiųsti bet kurią iš tūkstančių jam pritaikytų programėlių, padedančių atlikti įvairias kasdienes ar darbo užduotis.

Internete gausu informacijos, kuri atrodo tarsi teisinga, tačiau tokia nėra. Ypač sunku atskirti tiesą nuo netiesos socialiniuose tinkluose, kur melaginga informacija gali būti skleidžiama dešimtyse ir šimtuose netikrų, suklastotų paskyrų, sukurtų siekiant sąmoningai dezinformuoti interneto vartotojus.

Lietuvos nacionalinės skaitmeninės koalicijos svetainėje pateikiama daug sėkmingai įgyvendintų projektų ir iniciatyvų pavyzdžių, skaitmeninių strategijų, mokymosi išteklių ir kitos skaitmeninių gebėjimų ugdymui naudingos informacijos.

Kaip skelbia Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. visi namų ūkiai su vaikais turėjo interneto prieigą, bendrai asmeninius kompiuterius namuose turėjo 80 proc., o interneto prieigą – 88 proc. namų ūkių.

Labai svarbu skaitmeninėje erdvėje elgtis saugiai, sugebėti laiku atpažinti netikrą informaciją bei įtartiną elgesį.

Ar žinote, kad apie 5 proc. socialinių tinklų paskyrų būna netikros, apsimestinės ar suklastotos? Vien feisbuke kiekvieną mėnesį aptinkama ir panaikinama vidutiniškai po pusę milijardo netikrų paskyrų!

Kaip praneša Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Europos Komisijos (EK) kasmet skelbiamoje Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitoje Lietuvos vertinimas viršijo bendrą Europos Sąjungos vidurkį. Kaip ir pernai,  Lietuva šiemet užėmė 14-tą vietą, jos DESI indeksas įvertintas 52,7  balo, tuo tarpu ES vidurkis yra 52,3 balo.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pranešė, kad per 2022 m. II ketvirtį interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 296 pranešimus apie draudžiamą skleisti ir neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete.

Kviečiame visus parsisiųsti šią programėlę ir linksmai pasitikrinti savo žinias apie saugų elgesį internete! Programėlėje susipažinsite su penkiomis aktualiomis saugesnio interneto temomis, kiekvienai temai pateikiama informacinė medžiaga, praktinės užduotys bei įvairūs žinių pasitikrinimo būdai.

Tikriausiai kiekvienas esame gavę elektroninių laiškų, kuriuose dėstoma kokia nors idėja, Rytų išmintis, pateikiami patrauklūs gamtos vaizdai, įtikinamai prašoma paramos, įspėjama apie „pavojingą virusą“, ir būtinai reikalaujama tokius laiškus persiųsti visiems jūsų pažįstamiems. Kartais netgi būna žadama, kad jums persiuntus tokį laišką, vaikai ar gyvūnai gaus tam tikrą paramą.

Aštuoni Lietuvos nacionalinės atrankos nugalėtojai įgijo teisę prestižiniuose „Pasaulio viršūnių apdovanojimuose“ („World Summit Awards“, WSA) varžytis su nominantais iš viso pasaulio, pristatyti savo idėjas, o sėkmės atveju - jie bus kviečiami į iškilmingą apdovanojimų ceremoniją WSA Pasauliniame kongrese, kuris ateinančių metų kovą vyks Meksikoje.

2021–2027 m. ES fondų investicijų programos ir plano „Naujos kartos Lietuva“ informacinėje svetainėje www.esinvesticijos.lt pateikiama visa išsami informacija apie ES finansuojamas investicijas potencialiems pareiškėjams, projektų vykdytojams, partneriams, kitoms suinteresuotoms grupėms ir visuomenei.

Internetinės parduotuvės – puikus būdas apsipirkti negaištant laiko didžiuliuose prekybos centruose ieškant reikalingos prekės ir stumdantis tarp daugybės kitų pirkėjų. Įsigytos prekės be jokių rūpesčių per keletą dienų pristatomos pirkėjo nurodytu adresu ar į paštomatus, dažnai galima pasirinkti netgi nemokamą pristatymą. Tai labai patogu gyvenantiems toliau nuo prekybos centrų. Be to, internetu kitų šalių elektroninėse parduotuvėse ir prekyvietėse galima įsigyti tokių prekių, kokių pas mus visai nebūna.

Internetas yra tokia vieta, kur informacijos ieško ne tik žingeidūs piliečiai, bet ir vagys bei įsilaužėliai. Socialiniais tinklais Lietuvoje naudojasi dauguma šalies gyventojų. Daugelis vartotojų savo paskyrose skelbia nemažai informacijos apie save – gyvenamosios vietos duomenis, nuotraukas ir artimiausius planus, iš kurios įsilaužėliai gali įvertinti jų turimus vertingus daiktus bei planuoti tinkamiausią laiką vagystei.

Jau daugiau nei metus Nacionalinės skaitmeninės koalicijos (NSK) svetainėje skelbiama įmonėms, švietimo organizacijoms bei gyventojams naudinga informacija apie skaitmeninių įgūdžių tobulinimo galimybes Lietuvoje bei visoje Europos Sąjungoje. Svetainė skirta visiems, ieškantiems informacijos, švietimo partnerių ar išteklių skaitmeninių įgūdžių ugdymo srityje. Čia patirtimi ir žiniomis dalijasi NSK nariai, šalies organizacijos, skelbiama aktuali Europos Komisijos informacija apie įgūdžių tobulinimo programas, dotacijas bei strategijas.

Šiandien daugelį kasdienių reikalų, susijusių su valdžios institucijomis ir įstaigomis, galima sutvarkyti internetu. Lietuvoje pagrindinė viešųjų paslaugų internetinė svetainė – Elektroniniai valdžios vartai (www.epaslaugos.lt). Čia galima užsisakyti įvairias pažymas, deklaruoti gyvenamąją vietą, įregistruoti verslą ir atlikti dar daug kitų formalumų, taip taupant savo laiką.

Mūsų telefonuose yra labai daug asmeninės ir privačios informacijos – šeimos nuotraukų, adresatų duomenų, interneto prisijungimų, e. pašto žinučių, socialinių tinklų susirašinėjimų, dokumentų ir pan. Pabandykime įsivaizduoti, kad šią informaciją praradome visiems laikams arba kad ji pateko į piktavalių rankas. Būtų tikra katastrofa, ar ne?

Beveik visi žmonės yra linkę informacijos spragas užpildyti savo patirtimi ir nuomone, gandais bei spėlionėmis, o prie to dažnai dar prisideda nuomonės formuotojai bei informacinio karo ir propagandos specialistai, kurie melagienas skleidžia labai įtikinamai. Todėl tai, kas pateikiama kaip faktai, reikėtų tikrinti keliuose šaltiniuose.

Jau daugiau kaip dešimtmetį piliečiams skirta skaitmeninių gebėjimų programa („DigComp“) visoje ES ir už jos ribų padeda apibrėžti skaitmeninius gebėjimus, formuoti skaitmeninių įgūdžių politiką, rengti mokymo programas ir vertinti skaitmeninius įgūdžius tiek švietimo srityje, tiek darbo rinkoje. Po šio atnaujinimo „DigComp“ programa toliau atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant ambicingų ES Skaitmeninio dešimtmečio ir skaitmeninės politikos kelrodžio nustatytų tikslų.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) praneša, kad žalingam turiniui internete aptikti sėkmingai pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas. Nuo šių metų pradžios, bendrovės „Oxylabs“ sukurta dirbtiniu intelektu paremta priemone patikrinta daugiau nei 288 tūkst. lietuviškų interneto svetainių, o jose aptiktas galimai draudžiamas ar žalingas turinys perduotas įdėmiau įvertinti RRT specialistams.

Bene saugiausia visiems prieinama asmens tapatybės patvirtinimo priemonė yra elektroninis parašas. E. parašu galima ne tik pasirašyti elektroninius dokumentus, bet jis gali padėti ir prisijungti prie visų valdžios institucijų paslaugų, pavyzdžiui, norint užsiregistruoti vizitui pas gydytoją, deklaruoti gyvenamąją vietą ar iš savivaldybės administracijos gauti kokią nors pažymą.

Socialiniai tinklai yra palankiausia terpė sukčių naudojamai socialinei inžinerijai, plisti melagienoms, ir nors patys tinklai rūpinasi vartotojų saugumu ir su tuo kovoja, juose sukuriama dešimtys tūkstančių netikrų, apsimestinių paskyrų. Todėl socialiniuose tinkluose reikia elgtis apgalvotai.

Š. m. kovo 14 – balandžio 14 d. Lietuvoje vyko europinės akcijos „Skaitmeninė savaitė 2022“ veiklos. Penkios akcijos savaitės Lietuvos gyventojus kvietė pasitikrinti savo skaitmenines žinias, sužinoti daugiau ir tobulinti skaitmeninius gebėjimus.

Šiandien kaip niekad svarbu kritiškai vertinti informaciją, lydinčią Rusijos karinę agresiją Ukrainoje. Nors Europos Sąjungoje uždraustos pagrindinių Kremliaus propagandos kanalų, kurstančių karą ir neapykantą, transliacijos, tačiau dezinformacijos ir melagienų gausu socialiniuose tinkluose, pasitaiko jų ir vietinėje žiniasklaidoje. Šįkart pristatome „EUvsDisinfo“ svetainę.