Vieną dieną Elvyra Matevičienė iš Plungės rajono Šateikių kaimo bibliotekos grįžo ne tik nešina knygomis, bet įgijusi žinių, kaip naudotis kompiuteriu. Ji tapo nemokamų, visose šalies bibliotekose vykstančių „Prisijungusios Lietuvos“ skaitmeninio raštingumo mokymų dalyve ir vyriausia mokine savo grupėje. Po kursų senjorė ėmė aktyviai naudotis socialiniais tinklais, kurie aukštyn kojomis apvertė jos gyvenimą – radusi draugų iš visos Lietuvos ji pamiršo, ką reiškia vienatvės jausmas.
„Pakviesta dalyvauti kompiuterinio raštingumo kursuose iš bibliotekos nešina knygomis jau ne ėjau, o skridau. Galvoje sukosi mintys, ar aš viena tokia sena grupėje būsiu, ar sugebėsiu. Tačiau visada širdyje slapta troškau išmokti naudotis kompiuteriu, tiesiog neišdrįsau paprašyti, kad mane pamokytų“, – po pirmųjų pamokų su bibliotekininke įspūdžiais dalijosi E. Matevičienė.
Depresiją įveikė bendraudama socialiniuose tinkluose
Elvyrą 15 metų dirbo buhaltere, o vėliau savo gyvenimą skyrė vaikams – moteris susilaukė penkių atžalų. Po vyro mirties E. Matevičienė iš vienkiemio persikėlė į Šateikių kaimelį. Likusi viena ji susirgo depresija. Dėl sušlubavusios sveikatos Elvyra nebegalėjo dirbti, tada ėmė skaityti knygas ir tapo ištikima bibliotekos lankytoja. Būtent iš savo bibliotekininkės moteris ir sužinojo apie skaitmeninio raštingumo mokymus, į kuriuos nedvejodama užsirašė.
„Kursuose man labiausiai patiko bendravimas „Facebook“. Pradėjus naudotis socialiniu tinklu net mano savijauta pasikeitė, aš nebesijaučiu vieniša. Šie mokymai labai pakeitė mano gyvenimą“, – pasakoja senjorė.
Daug metų buhaltere dirbusiai Elvyrai išmokti rašyti klaviatūra buvo vieni juokai, bet įvaldyti pelę jau tapo iššūkiu. Po trijų dienų pradedančiųjų kursuose kaimelio bibliotekininkei Elvyra pareiškė važiuosianti į Plungę pirkti kompiuterio.
„Mus mokiusi lektorė Aušra Vilienė, atvykusi iš Platelių bibliotekos, mane ėmė girti ir pasiūlė pabandyti įsigyti kompiuterį. Galvojau – nejau aš neišmoksiu. Svarsčiau pirkti planšetę, bet galiausiai įsigijau nešiojamą kompiuterį ir namuose įsivedžiau internetą. Kursuose išmokau naudotis elektroniniu paštu ir internetine bankininkyste. Namuose daugiausiai laiko naršau internete ir „Facebook“, skaitau naujienų portalus, o svetainėje „YouTube“ klausau muzikos. Prie kompiuterio per dieną praleidžiu dvi-tris valandas“, – sako Elvyra.
Išmokti gali visi – tik reikia noro
Šiandien Šateikių kaimelio sensacija vadinama moteris neatmeta galimybės tęsti mokymus ir užsiregistruoti jau į trečiuosius savo kursus. „Skaitmeninio raštingumo mokytis pradėjau praėjusių metų pavasarį, dar vienus kursus lankiau rudenį. Jeigu mokymai vis dar bus organizuojami ir sveikata leis, mielai grįšiu į kursus pagilinti savo žinias“, – neabejoja E. Matevičienė.
Pasak Elvyros, naudotis kompiuteriu išmokti gali visi – tik reikia noro, amžius tikrai tam nėra kliūtis. Ji pasakoja socialiniuose tinkluose susipažinusi ir bendraujanti su savo bendraamžiais. „Esu „Facebook“ vienišų senjorų grupėje, kurioje yra ir mano bendraamžių, ir jaunesnių ir net vyresnių už mane. Apskritai, vyresnio amžiaus žmonių socialiniuose tinkluose yra tikrai nemažai. Aš susirašinėju su senjorais iš visos Lietuvos. Mano tikslas visada ir buvo išmokti bendrauti. Pavyzdžiui, kursų metu susidraugavau su mokymų lektore, su kuria iki šiol bendraujame internetu“, – įspūdžiais dalijasi 77 „Facebook“ draugus turinti Elvyra.
Šateikių kaimo bibliotekos vyr. bibliotekininkė Margarita Gedvilienė pastebi, kad šie mokymai įkvėpė naujos gyvybės bibliotekai. Vietos gyventojų susidomėjimas pranoko lūkesčius – į kursus užsiregistravo daugiau žmonių nei buvo numatyta vietų. Nepaisant to, buvo priimti visi norintys mokytis skaitmeninio raštingumo.
„Jaudinausi, kad Elvyrai įsigijus kompiuterį, ji daugiau nebeateis pas mane pasiimti knygų. Baiminausi, kad nebeliks ir kitų skaitytojų, nes kompiuteris nukonkuruos knygas. Bet visi mano skaitytojai liko – knygos ir išmaniosios technologijos puikiai suderinamos“, – šypsosi M. Gedvilienė.
Bibliotekininkė džiaugiasi, kad į pagalbą atėjo ir e. skautai, kurie viso mokymosi metu lydėjo skaitmeninio raštingumo programos dalyvius ir padėjo jiems geriau perprasti skaitmenines technologijas. Margarita savo pastangomis subūrė vietinę e. skautų komandą, kurios nariai individualiai dirbo su kiekvienu mokiniu pagal tai, kurioje srityje jis labiausiai norėjo patobulinti savo gebėjimus – tai ir nulėmė šių mokymų sėkmę.